Infrastruktūros sektorių poveikio ekonomikos augimui vertinimas Europos Sąjungos šalyse

LTDisertacijoje nagrinėjamas 3 pagrindinių infrastruktūros sektorių (transporto, telekomunikacijų ir energetikos) poveikis ekonomikos augimui Europos Sąjungos šalyse 1990-2017 metų laikotarpiu. Pasirinktus sektorius atspindėjo 10 skirtingų fizinės išraiškos tipo infrastruktūros rodiklių. Tyrimo metu kiekvienai tirtai šaliai buvo sudaryti individualūs poriniai tiesiniai regresijos modeliai, kurie buvo modeliuojami mažiausiųjų kvadratų metodo pagalba. Disertacijoje kiekvienam sektoriui bei jį atspindinčiam rodikliui buvo keltos hipotezės tiek ilgo, tiek trumpo laikotarpio atvejais. Atlikus modeliavimą, visos hipotezės ilgame laikotarpyje buvo atmestos. Tuo tarpu trumpo laikotarpio modeliavimo atveju, 4 iš 10 tyrime naudotų rodiklių atvejais infrastruktūra daro teigiamą statistiškai reikšmingą poveikį ekonomikos augimui Europos Sąjungos šalyse. Būtina pabrėžti tai, jog 3 iš jų yra tų rodiklių atveju, kurie savo prigimtimi labiau atspindi ne faktinį fizinį infrastruktūros kiekį, kaip tokį, bet jos panaudojimą. Remiantis disertacijos empirinio tyrimo rezultatais galima teigti, kad Europos Sąjungos šalių atveju ekonomikos augimui poveikį daro ne pati infrastruktūra, kaip tokia, o jos panaudojimas, ką ir parodo išimtinai tik trumpu laikotarpiu gauti elastingumo koeficientai bei tai, kad geriausi rezultatai gauti tų rodiklių modeliavimo atvejais, kurie parodo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą [VDU ETD].

ENThe dissertation examines the impact of three main infrastructure sectors (transport, telecommunications and energy) on economic growth in the EU countries during 1990-2017. The selected sectors were represented by ten different physical expression infrastructure variables. In the empirical investigation of the dissertation, individual two-variable linear regression models were developed for each country studied, which were modeled using the method of least squares. In the dissertation, hypotheses for each sector and its variables were raised for both long run and short run cases. After modeling, all long run hypotheses were rejected. Meanwhile, infrastructure has a positive statistically significant short run impact on economic growth in the EU countries in four out of ten variables used in this research. It must be emphasized that three of these cases are with infrastructure use variables rather than its physical quantity variables. On the basis of the results of the empirical study of the dissertation it can be stated that in the EU countries economic growth is not influenced by the infrastructure itself but by the degree of its use. This is shown by the statistically significant results of the short run modeling and the fact that the best results were obtained in the case of variables reflecting the use of infrastructure.