Užimtų gyventojų laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui modeliavimas, įvertinant laimės ekonominį reiškinį, Europos šalyse

LTXXI a. laiko kontroliavimo ir racionalaus paskirstymo tarp darbo ir asmeninio gyvenimo svarba yra ypač aktuali užimtiems gyventojams. Užimtų gyventojų laiko paskirstymas darbui ir asmeniniam gyvenimui gali būti siejamas su laimės ekonominiu reiškiniu. Mokslininkai, tiriantys laimės reiškinį, akcentuoja, kad asmuo galimai jaučiasi laimingu, kai patiria pasitenkinimą tiek darbu, tiek asmeniniu gyvenimu. Tikėtina, kad tokia situacija yra įmanoma, kai darbo ir asmeninio gyvenimo sritys laiko atžvilgiu yra tinkamai suderintos. Taigi šio darbo tikslas yra išanalizavus teorinius laiko paskirstymo darbui, asmeniniam gyvenimui ir laimės ekonominių reiškinių aspektus bei atlikus empirinį tyrimą, pateikti užimtų gyventojų laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui modelį, įvertinantį laimės ekonominį reiškinį, Europos šalyse. Šiam tikslui pasiekti yra atliekamas mišrus empirinis tyrimas. Remiantis sudaryto matematinio modelio rezultatais, išsiaiškinta, kad 63,9 proc. paros laiko reikėtų skirti asmeniniam gyvenimui, o 36,1 proc. – darbui. Taip pat yra pateikiamos detalesnės rekomendacijos, kaip užimtiems gyventojams (savarankiškai dirbantiems asmenims) reikėtų paskirstyti laiką tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kad būtų laimingi [VDU ETD].

ENThe importance of control and rational allocation of time for work and private life is particularly relevant for the employed population in the 21st century. Time allocation of the employed population for work and personal life may be linked to the economic phenomenon of happiness. Scientists studying the phenomenon of happiness emphasize that a person potentially feels happy when he/she experiences satisfaction with both work and personal life. Such a situation is likely to be possible when the areas of work and private life are properly time-balanced. Thus, the aim of the research - having analysed theoretical aspects of time allocation for work and personal life and the aspects of economic phenomenon of happiness and having performed empirical research, to provide the model of time allocation of the employed population for work and personal life in European countries assessing the economic phenomenon of happiness. To achieve this goal, a mixed empirical study is conducted. Based on the results of the mathematical model, it was found that 63.9 percent of time of day should be allocated for personal life, and 36.1 percent – for work. Moreover, there are more detailed recommendations provided on how time should be allocated for work and personal life in order for employed population (self-employed) to feel happy.