Lietuvių vaikų mandagumo strategijos ir šnekos aktų įsisavinimas

LTDisertacijoje nagrinėjama, kaip ir kada vaikai įsisavina kalbinius mandagumo žymeklius, geba vartoti socialinius lūkesčius atitinkančias formas, diferencijuoti oficialųjį / familiarųjį registrus, priklausomai nuo situacijos, taikydami negatyviojo / pozityviojo (Brown, Levinson 1987) mandagumo strategijas. Darbe dėmesys telkiamas į mandagumo šnekos aktams reikšti vaikų vartojamas mandagumo frazes, kreipimosi į pašnekovą formas, prašymų tipus bei jų raiškos sąšvelnius. Mandagumo žymeklių vartosena lyginama skirtingose amžiaus ir lyties grupėse. Darbo medžiagą sudaro: 1) ilgalaikio natūraliojo stebėjimo metodu kaupti 1;6–2;7 amžiaus berniuko ir 1;8–2;8 amžiaus mergaitės tekstynai, kuriuose vaikai daugiausia užfiksuoti kasdienėse situacijose bendraujantys su motinomis; 2) vaidmenų žaidimo metodu kauptas 3–4 m. (vidutinis tiriamųjų amžius 4;3) ir 5–6 m. (vidutinis tiriamųjų amžius 6;0) vaikų tarpusavio pokalbių tekstynas, iliustruojantis vaikų kalbos ypatybes imituojant oficialiojo ir familiariojo registro kalbines situacijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tinkamai vartoti mandagumo frazes ir varijuoti prašymų raiška išmokstama antrųjų metų pabaigoje–trečiųjų pradžioje. Oficialiojo / familiariojo registrų diferencijavimo ypatybių pastebima abiejose tirtose vaidmenų žaidimus žaidusių vaikų grupėse, tačiau vyresni vaikai socialinius lūkesčius atitinkančius mandagumo žymeklius dažniau linkę vartoti įvairesnėse socialinėse situacijose [VDU ETD].

ENThe dissertation examines how and when children acquire linguistic markers of politeness, are able to use forms meeting social expectations and, depending on the situation, differentiate between formal and informal registers, by applying the strategies of negative and positive politeness (Brown, Levinson 1987). The work focuses on politeness phrases used by children, so as to express politeness speech acts, the forms of addressing the interlocutor, types of requests and the mitigation of their expression. The use of politeness markers is compared in different age and gender groups. The material of the work consists of: 1) the corpora of a boy, aged 1;6–2;7, and a girl, aged 1;8–2;8, collected by using a long-term natural observation method, when children have been mostly recorded interacting with their mothers in daily situations; 2) the corpus of peer conversations between 3–4-year-olds (the average age of the studied children is 4;3) and 5–6-year-olds (the average age of the studied children is 6;0), that has been collected using the role-play method and illustrates the peculiarities of children’s language by simulating formal and informal language situations. The results of the study have shown that the proper use of politeness phrases and varying the expression of requests is learned at the end of the second and the beginning of the third year of life. The peculiarities of the differentiation between formal and informal registers have been observed in both studied groups of children in role-plays, however older children are more likely to use politeness markers meeting social expectations in a wider range of social situations.