The human resource management - research performance linkage in the higher education context

LTGerinti mokslinių tyrimų pasiekimus tampa vienu svarbiausių iššūkių Europos aukštojo mokslo (AM) institucijoms. Nors atliekama daugybė žmogiškųjų išteklių (ŽI) valdymo ir pasiekimų sąsajų tyrimų skirtinguose pramonės ir paslaugų sektoriuose, vis dar trūksta ŽI mokslinių tyrimų, skirtų aukštojo mokslo kontekstui. Disertacijoje siekiama atskleisti specifines ŽI valdymo praktikų grupes, kurios gerina mokslinius pasiekimus, ir nustatyti mediacijos mechanizmus, susiejančius ŽI valdymą ir mokslinius pasiekimus AM institucijose. Remiantis literatūros analize, suformuotas ŽI valdymo ir mokslinių pasiekimų modelis, kuris empiriškai patikslintas ir įvertintas taikant dviejų etapų kokybinio ir kiekybinio metodų trianguliaciją. Kiekybinio tyrimo metu naudoti duomenys iš dviejų šaltinių: Europos AM institucijų akademikų apklausos ir „Scopus“ mokslinių tyrimų duomenų bazės. Nustatytas gebėjimus, motyvaciją ir galimybes didinančių ŽI valdymo praktikų grupių vaidmuo stiprinant individualius mokslinius pasiekimus. Tyrimo rezultatai rodo, kad ŽI valdymas sustiprina akademikų į tyrimus orientuotas žinias, įgūdžius ir gebėjimus bei saviveiksmingumą atliekant tyrimus ir daro įtaką moksliniams pasiekimams. Gebėjimus stiprinančios ŽI valdymo praktikos teigiamai veikia akademikų į tyrimus orientuotas žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Galimybes didinančios ŽI valdymo praktikos teigiamai veikia saviveiksmingumą, o tai savo ruožtu daro teigiamą poveikį individualiems moksliniams pasiekimams. Tyrimas atskleidė saviveiksmingumo atliekant tyrimus kaip mediacijos veiksnio svarbą ŽI valdymo ir mokslinių pasiekimų ryšiui. Šis tyrimas – vienas pirmųjų, nagrinėjančių ŽI valdymo ir mokslinių pasiekimų ryšį aukštojo mokslo kontekste [eLABa ETD].

ENPrevious studies have shown that the enhancement of research performance has become one of the most significant challenges for European higher education institutions (HEIs). Although there is a multitude of research on the linkage between human resource management (HRM) and performance in different industries and service areas, there is still a lack of scientific research dedicated to the application of HRM in the HE context. This dissertation aims to reveal the specific HRM bundles that lead to the enhancement of research performance and the mediating mechanisms linking HRM and research performance. The theoretical framework for the HRM–research performance linkage was built based on the results of the literature analysis and it was then empirically revised and evaluated by applying triangulation – a combination of qualitative and quantitative methods. The quantitative data was collected from two sources: a survey of academics from European HEIs and Scopus (a database of scientific publications). The results of the study show that HRM strengthens the research-oriented knowledge, skills and abilities of academics, as well as their self-efficacy in conducting research, which therefore affects research performance. Ability-enhancing HRM practices positively affect the knowledge, skills and abilities of academics. Meanwhile, opportunity-enhancing HRM practices increase self-efficacy, which in turn has a positive effect on individual research performance. The study reveals the importance of self-efficacy to conduct research in the relationship between HRM and research performance. This study is one of the first to examine the HRM–research performance linkage in the HE context.