Anthropomorphic figurines, gynocentrism and Gimbutas' reception inside archaeology and beyond

LTSavo darbais Marija Gimbutienė ginocentrizmą iškėlė kaip svarbią temą, ir tai lėmė padidėjusį susidomėjimą figūrėlių tyrimais archeologijoje bei kitose disciplinose, taip pat turėjo poveikį įvairių tarptautinių sociopolitinių judėjimų iškilimui. M. Gimbutienės darbuose aptariami dirbiniai tradiciškai siejami su vaisingumu ir būdavo tiriami tik vienpusiškai. Šiame straipsnyje atsižvelgiama į pastarąjį kontekstą norint išnagrinėti priešistorės gyvenimo sąlygų interpretavimo istoriją. Taip pat kritiškai peržvelgiamas klausimas, susijęs su istorijos eigoje susidariusiais lyčių vaidmenimis, kurie gyvavo tiek ankstesniuose tyrimuose, tiek gyvuoja ir šiandien. Pietryčių Europos neolito laikotarpio archeologinės medžiagos ornamentika interpretuojama pasitelkiant etnologinių analogų paieškas ir stiliaus analizę. Taip pat autorė aprašo Kukutenio-Tripolės kultūros Poduri-Dealul figūrėlių rinkinį ir pateikia figūrėlių reikšmės interpretaciją. Antroje straipsnio dalyje autorė sutelkia dėmesį į M. Gimbutienės darbų įtaką etnografijai, feminizmui ir kitoms akademinėms kryptims. Nepaisant pagrįstos kritikos, susijusios su metodologija, pripažįstama, jog M. Gimbutienės darbai ne tik turėjo įtakos įvairioms mokslo sritims, bet ir įkvėpė įvairius socialinius judėjimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje bei postsocialistinėje Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Figūrėlės; Socialiniai judėjimai; Feminizmas; Interpretacija; Archeologija; Marija Gimbutienė (Marija Gimbutas); Archeologai; 20 amžius; 20th century; Figurines; Social movements; Feminism; Interpretation; Archaeologists; Archaeology.

ENGimbutas’ topicalisation of gynocentrism was of great significance in stimulating the study of figurines, influencing the humanities beyond archaeology, as well as a variety of international socio-political movements. The creations have a long tradition of being linked to fertility and suffer a predominantly onesided treatment in research. In this context, the intellectual history of the interpretation of prehistoric social living conditions is analysed, critically questioned and the extent to which historically evolved role models are present in past and recent research is examined. On the basis of selected examples, the methods of ethnological analogy and stylistic analysis are used to contribute to the interpretation of the decorations of the SE European Neolithic material. Additionally, an application-related interpretation is proposed for the Cucuteni-Tripolye figurines of the Poduri set. The second part addresses the impact history of Gimbutas’ opus. Regardless of the justified methodological criticism, its various imprints on e. g. ethnography, feminist studies, as well as outside academia will be acknowledged. The contributions profoundly inspired a variety of societal currents in the USA, Germany and post-socialist Lithuania. [From the publication]