Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose
LTNemandagumas kasdienėje kalboje dažniausiai yra siejamas su etiketo taisyklių nesilaikymu. Lingvistinės pragmatikos moksle nemandagumas suprantamas kaip lūkesčių neatitinkantis ir neigiamai vertinamas elgesys, besireiškiantis konkrečiame kontekste. Ši disertacija yra iš pragmatinių nemandagumo tyrimų srities. Pažymėtina, kad iki šiol Lietuvoje nėra tirtas nemandagumas gyvai vykstančiame kontekste, todėl disertacijoje pirmą kartą pasiūlomi nemandagumo rodikliai ir teorinė prieiga nemandagumui gyvai vykstančiame kontekste analizuoti. Disertacijos tikslas – atskleisti, kaip reiškiasi nemandagumas politiniuose TV debatuose. Empirinis tyrimo pagrindas yra TV debatai prieš rinkimus į Seimą, kurių bendra trukmė 720 min. Tyrimu siekiama išanalizuoti kitą menkinančius pasakymus, nustatyti, kaip yra susiję varžovo menkinimas ir savo galios didinimas ir išsiaiškinti, kas būdinga nemandagumui debatuose pasakymų turinio, strategijų ir raiškos aspektais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nemandagumo procese dalyvauja visi konteksto dalyviai ir kad nemandagumą TV debatuose apibūdina nulinės sumos lošimo metafora. Nemandagių pasakymų turinys dažniausiai susijęs su oponento kaltinimu meluojant, slepiant tiesą ir yra dažniausiai reiškiamas netiesiogiai, taikant įvairias išorines modifikacijas, pvz., pateikiant kaip patarimą, savo nuomonę, palinkėjimą. Tai rodo, kad politikai kūrybingai vartoja kalbos išteklius siekdami sumenkinti kitą ir įtvirtinti savo galią [eLABa ETD].
ENIn everyday life, impoliteness is understood as a violation of the established rules of etiquette. In the science of linguistic pragmatics, impolite behaviour is primarily associated with negatively evaluated behaviour, occuring in specific context. The object of this research is linguistic impoliteness in Lithuanian political debates. The aim is to reveal the manifestations of impoliteness, analyze face-threatening acts, ascertain what is characteristic of impoliteness during the debates. In order to achieve the goal, quantitative and qualitative content analysis methods were applied. The material for the study was collected from the debates before the elections to the Seimas for the 2016–2020 term. The total duration of the debates is 720 minutes. The analysis revealed that all participants are involved in the impoliteness. Another feature of impoliteness in debates is that politicians seek to increase their power through face-threatening acts. An examination of the propositional content of face-threatening acts revealed that opponents are often belittled by claiming that they are lying or hiding the truth. In most cases face-threatening speech acts are performed indirectly and expressed using internal and external modifications. This suggests that politicians in TV debates seek to damage their rival`s face in a way that does not harm their own face by applying indirect impoliteness strategies and by negatively describing their opponents` general competencies.
