Pacientų patirtos žalos atlyginimo problematika

LTDaktaro disertacijoje analizuojama problematika, susijusi su pacientų patirtos žalos atlyginimu. 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei susijusių aktų pakeitimus, kuriais įgyvendino pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo be kaltės modelį. Šio Lietuvos teisinio reguliavimo raidos kontekste disertaciniame tyrime įvertinami minėti pakeitimai, vertinama, ar egzistuoja tolesnės civilinės atsakomybės taikymo prielaidos, ir įvardinama pasirinkta žalos atlyginimo sistema, kuria vis dėlto remiantis pacientų patirta žala turėtų būti atlyginama. Disertaciniame tyrime esminis dėmesys yra skiriamas žalos atlyginimui, remiantis civilinės atsakomybės nuostatomis. Analizuojami su sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės taikymu susiję probleminiai klausimai. Reikšmingas dėmesys yra skiriamas profesinio rūpestingumo standarto, priežastinio ryšio, turtinės žalos atlyginimo problematiniams klausimams atskleisti. Disertaciniame tyrime analizuojant problematinius žalos atlyginimo klausimus ieškoma balanso tarp (1) efektyvaus, visiško pacientų patirtos žalos atlyginimo, (2) būtinybės atsižvelgti į sveikatos priežiūros specialistų ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų objektyvias galimybes teikti sveikatos priežiūros paslaugas, nekeliant jiems nepagrįstų, neproporcingų reikalavimų, bei (3) visuomenės intereso turėti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas [eLABa ETD].

ENThe doctoral dissertation examines problematic aspects of compensation for the damage suffered by patients. On 18 July 2019, the Seimas of the Republic of Lithuania adopted amendments to the Law on the Rights of Patients and Compensation for the Damage to their Health and related secondary legislation whereby implemented a no-fault system to compensate for the damage caused to patients. In the context of this recent development, the doctoral dissertation assesses these amendments, analyses existence of pre-requisites for further application of civil liability, and identifies the system based on which the damage suffered by the patients should be compensated. The key focus of the research is on the damage compensation relying on the application of civil liability. In the light of the case-law of Lithuania, the application of civil liability to healthcare institutions is examined. Particular attention is given to the elaboration of problematic issues concerning the professional standard of care, causal link, and compensation for pecuniary damages. Problematic issues of damage compensation are analysed with the aim of balancing (1) the efficient and full compensation for the damage suffered by patients, (2) the necessity to take into account the objective abilities of health professionals and/or healthcare institutions to provide health care services without imposing unreasonable and disproportionate requirements on them, and (3) the public interest to have available and high-quality health care services.