Lietuvos mokslininkų atvirosios prieigos leidybinė elgsena ir ją lemiantys veiksniai

LTDisertacija siekiama nustatyti atvirosios prieigos mokslinės leidybos veiksnius, galinčius lemti mokslininkų ketinimą naudotis atvirąja prieiga kaip leidybos kanalu, ir, taikant suplanuoto elgesio teoriją, pamatuoti kiekvieno iš jų daromą įtaką Lietuvos mokslininkų ketinimui naudotis atvirąja prieiga. Darbe atviroji prieiga suprantama kaip sistema, kurią sudaro makro-, mezo- ir mikrolygmenys, analizuojama atvirosios prieigos situacija Lietuvoje infrastruktūros ir reglamentavimo požiūriais. Taip pat nustatoma, kiek Lietuvoje leidžiama atvirosios prieigos mokslinių žurnalų ir kas yra jų leidėjai. Disertacijoje suplanuoto elgesio teorijos modelis išplečiamas ir pritaikomas Lietuvos atvejo tyrimui atlikti. Empiriniai duomenys tyrimui atlikti surenkami anketine apklausa, o gauti duomenys analizuojami taikant statistinės analizės tyrimo metodus. Tyrimo respondentai – 545 tyrėjai, turintys mokslo daktaro laipsnį ir dirbantys 12-oje Lietuvos valstybinių universitetų ir 13-oje institutų. Didžiausią įtaką Lietuvos mokslininkų ketinimui naudotis atvirąja prieiga kaip mokslinių publikacijų leidybos kanalu įtakos turi mokslininkų suvokiama norma (socialinis spaudimas) ir praeities atvirosios prieigos leidybinė elgsena. Didesnis mokslininkų amžius ir turimas darbo stažas neigiamai veikia jų ketinimą teikti mokslines publikacijas talpykloms, bet poveikio ketinimui publikuoti atvirosios prieigos moksliniuose žurnaluose neturi [eLABa ETD].

ENThe aim of the dissertation is to identify the factors of open access publishing that may determine scholar’s intention to use open access as a publishing channel, and by using the Theory of planned behaviour, to measure what influence each of them has on Lithuanian scholars’ intention to publish in open access. In the dissertation open access is analysed as a system consisting of macro, meso and micro levels as well as described how open access is implemented in Lithuania in terms of infrastructure and regulation. In addition, using various information sources, it is determined how many repositories are maintained in Lithuania, how many open access journals are published, and who are their publishers. In the dissertation the Theory of planned behaviour research model has been expanded and adapted to the case of Lithuania. The respondents of the research are 545 scholars who have a doctoral degree and work at 12 Lithuanian state universities and 13 institutes. The research is carried out by using the survey method and empirical data are collected using a questionnaire. The results are analysed using statistical analysis methods. The main findings are that the subjective norm (social pressure) and scholars’ past open access publishing behaviour have the greatest influence on the intention of Lithuanian scholars to use open access as a publishing channel. Older age and longer work experience negatively affect scholars’ intention to deposit their publications to repositories, but have no effect on their intention to publish in open access journals.