Kolektyvinio sodo fenomeno urbanistinis ir sociokultūrinis aspektai. Sovietinės Lietuvos atvejis

LTŠia disertacija siekiama praplėsti sovietmečio urbanistinės, architektūrinės ir daiktinės aplinkos bei kasdienybės tyrimus atkreipiant dėmesį į kolektyvinius sodus kaip mažai tyrinėtą Lietuvos miestų erdvės ir kultūros dėmenį. Darbe keliama hipotezė, kad masiškai Lietuvoje paplitusi kolektyvinė sodininkystė suformavo fenomeną, panašų į vadinamąją sovietmečio „virtuvių kultūrąׅ“ – kolektyviniai sodai buvo specifinių kultūrinių ir socialinių praktikų erdvė, peržengusi oficialiosios ideologijos ribas. Šio tyrimo tikslas – ištirti kolektyvinių sodų fenomeną Lietuvoje, jo atsiradimo prielaidas ir raidą nuo 1944 metų iki nepriklausomybės atgavimo 1990–1991 m [eLABa ETD].

ENThis dissertation aims to extend the research on the urban, architectural and artistic environment and everyday life of the Soviet era by focusing on collective gardens as a little-studied aspect of Lithuanian urban space and culture. The thesis hypothesises that the mass spread of collective gardening in Lithuania formed a phenomenon similar to the so-called "kitchen culture" of the Soviet era - collective gardens were a space of specific cultural and social practices that transcended the boundaries of official ideology. The aim of this study is to investigate the phenomenon of collective gardens in Lithuania, the preconditions for its emergence and its development from 1944 to the restoration of independence in 1990-1991.