Assessment of the impact of corporate tax avoidance on financial leverage in small open economies

LTTarptautinės įmonių grupės naudojasi įvairių šalių mokesčių sistemų skirtumais ir taiko finansinių skolų perkėlimo ar manipuliavimo sandorių kainodara strategijas, kad sėkmingai sumažintų efektyvų pelno mokesčio tarifą ir padidintų akcininkų grąža. Šios disertacijos tikslas - ištirti pelno mokesčio vengimo reiškinį ir jo sąsajas su įmonių finansiniu įsiskolinimu, sukurti pelno mokesčio vengimo poveikio vertinimo modelį ir jį išbandyti testuojant įmones mažose atvirose ekonomikose. Sukurtas konceptualus modelis apjungia įmonių pelno mokesčio vengimo reiškinį, BEPS kanalus ir kovos su mokesčių vengimu reguliavimą bei poveikį įmonių finansiniam svertui ir veiklos rezultatams. Atliktas tyrimas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos įmonių imčiai 2010 – 2019 m., taikant daugianarę regresinę analizę su fiksuotais efektais. Tyrimas atskleidė, kad jei maža atvira ekonomika turi palyginti mažą pelno mokesčio tarifą, tai tarptautinių grupių dukterinės įmonės nevykdo pelno mokesčio vengimo per finansinių skolų perkėlimo kanalą. Tai yra vienas iš veiksnių, mažinančių įmonių finansinį svertą mažose atvirose ekonomikose. Tačiau, jei pelno mokesčio tarifas tampa didesnis, tai gali sudaryti sąlygas pelno mokesčio vengimui per finansinių skolų perkėlimo kanalą. Jei mažos atviros ekonomikos nustato liberalias plonos kapitalizacijos (pelno sumažinimo užkardymo) taisykles, jos nėra veiksmingos. Aukščiau minėtos empirinės išvados paneigia EBPO ir Europos Komisijos įvestas ir Europos Sąjungos šalių priimtas kovos su mokesčių vengimu priemones, skirtas finansinės skolos perkėlimui užkardyti. Šios priemonės gali padidinti mokesčių įstatymų reikalavimų laikymosi išlaidas ir iškraipyti įmonių verslo sprendimus [eLABa ETD].

ENMultinational enterprises (MNEs) use differences in tax systems of various countries and employ debt or profit shifting strategies to successfully reduce their effective tax rate and as a result to increase shareholder earnings. The dissertation aims to investigate corporate tax avoidance phenomenon and its links with financial leverage, to develop a model for assessment of corporate tax avoidance impact on financial leverage in small open economies, taking into account anti-tax avoidance regulation, and test it empirically. The conceptual model incorporates BEPS channels and anti-tax avoidance regulation into a framework to examine corporate tax avoidance phenomenon, channels and effects on firm leverage and performance. Empirical study was performed on the sample of Lithuanian, Latvian, Estonian, Slovakian companies split into domestic and MNEs firms’ sub-samples for the period of 2010–2019, employing fixed effects multiple regression. The research revealed that if a small open economy has comparatively low tax rate, then subsidiaries of MNEs do not have a tax advantage over domestic firms, i.e. they are not involved in corporate tax avoidance via debt shifting. This is one of the factors reducing leverage in small open economies. However, if tax rate becomes higher, this may motivate debt shifting. If small open economies set lenient thin cap (earnings stripping) rules, these are not expected to be effective in business practice. The above-mentioned empirical findings negate anti-tax avoidance measures targeting debt shifting introduced by the OECD and EC and adopted by EU countries. Those measures might cause substantial compliance costs as well as distortions to the firms’ business decisions.