Bernardas Brazdžionis - poetas ir publicistas

LTBrazdžionis publicistas - nauja poeto dimensija, susiformavusi redaguojant Lietuvių dienas. Lietuvių tautos nelaimės į publicistikos lankas atvedė nemažai išeivijos literatūros žmonių: Juozą Brazaitį, Joną Aistį, Jurgį Gliaudą, Kazį Bra-dūną, Birutę Pūkelevičiūtę, Antaną Vaičiulaitį, Jurgį Jankų, Paulių Jurkų, Aloyzą Baroną, Henriką Nagį, Liudą Dovydėną, Alę Rūtą... Jų įsipareigojimuose Lietuvai ir lietuvių tautos laisvei nejausti mažiausių svyravimų. Priešingai, savo kūryba, veikla ir publicistiniu žodžiu jie stovi pirmosiose išeivijos kovotojų dėl Lietuvos laisvės gretose. Iš šios taisyklės apgailėtiną išimtį sudarė Jonas Mekas, tais laikais viešai egzaltuotą meilę deklaravęs Vietnamo komunistams, kraujo klane maudantiems nelaimingą Vietnamo tautą. Brazdžionio publicistikai būdingi geriausi šio žanro bruožai: žvilgsnis į reiškinius ir problemas blaivus, platus ir pastabus, reakcijos taiklios, stilius patrauklus, žodis įtaigus. Gaila, kad jis neturėjo sąlygų parašyti vedamųjų visiems savo redaguotiems Lietuvių dienų numeriams. Belieka laukti, kad šalia poeto eilėraščių rinktinių priglustų ir Brazdžionio-žurnalisto išsamus, toli gražu nemenkas jo publicistinio palikimo tomas. Ir tegul toji diena ateina kuo greičiau! [p. 215].

ENThe question whether it is appropriate for a poet to express one's strong public political views as if he were some kind of a publicist has been raised many times. The viewpoint of Bernardas Brazdžionis was clear and steady: yes, it is. The poet always went together with the part of emigration who strived for communication and cooperation with the occupied Lithuania and who were concerned about the issues relating to the survival of the Lithuanian nation and literature. He expressed this point of view in editorials published for seventeen years in Lietuvių dienos (Lithuanian Days) that he himself edited. According to Brazdžionis, just like every Christian's aim of life is God, every Lithuanian's ideal is Lithuania. The one who will get tired of this striving will be unhappy. From this standpoint, Brazdžionis, the poet, and Brazdžionis, the publicist, share the same thoughts. It only remains to wait for the day when the poet's collections of poems nestle at a sound volume of this publications.