Bernardo Brazdžionio literatūrinė kritika egzilyje

LTKaip literatūrinės spaudos redaktorius bei literatūros kritikas, Bernardas Brazdžionis susiformavo dar nepriklausomoje Lietuvoje. Jono Brazaičio slapyvardžiu pasirašyti kritikos straipsniai, knygų apžvalgos bei recenzijos buvo skelbtos Židinyje, Naujojoje Romuvoje, Vaire, XX amžiuje. Išeivijoje Brazdžionis tęsė ne tik poeto, bet ir redaktoriaus, leidinių sudarytojo, literatūros kritiko, recenzento darbą. Straipsnius išeivijoje pasirašinėjo pavarde arba dviem - Jono Brazaičio arba Jono Stebeikio slapyvardžiais. Daugiausia straipsnių ir recenzijų Brazdžionis paskelbė Aiduose, Gabijoje, Lietuvių dienose ir kitur. Brazdžionio, literatūros kritiko, akiratyje - literatūros procesas, žvilgsnis į tradiciją, istoriją, būtinai siejant ją su tautine savimone, egzilio literatūros dabarties problematika. Šios problemos yra rutuliojamos apžvalginio pobūdžio kritikos tekstuose. Išeivijoje poetas neatsisakė ir recenzento duonos. Minėtuose literatūros periodiniuose leidiniuose randame pakankamai daug recenzijų, kuriose autoriaus žvilgsnis stabteli daugiausia ties jo amžinininkų ir jaunesnių autorių naujai pasirodžiusiomis knygomis [p. 197].

ENBernardas Brazdžionis already asserted himself as a literary editor and literary critic during the period of independence. In exile he continued his work as an editor of individual works and collections, literary critic, and book reviewer. In the diaspora press he signed his articles either with his own name or one of two pseudonyms: Jonas Brazaitis and Jonas Stebeikis. Most of his essays and reviews were published in the journals Aidai, Gabija, Lietuvių dienos and elsewhere. As a literary critic Brazdžionis focused on the literary process, the appreciation of tradition and history in close and necessary correspondence to national consciousness and to the current problematic issues of exile literature. These problems were discussed in critical reviews in which Brazdžionis' criteria of literary evaluation become evident: they always have to do with the writer's relation to his or her community, its aspirations and unity. Brazdžionis positively evaluated the work of Jonas Aistis, Nelė Mazalaitė, Antanas Vaičiulaitis, and Faustas Kirša. He was less impressed with the novel Pragaro pošvaistės [Flashes of Hell] by Vytautas Alantas, which was controversial when it appeared in exile and which Brazdžionis took to task for its weakness of composition and journalistic style. Another object for his criticism was Paklydę paukščiai [Lost Birds] by Jurgis Jankus; the critic disliked its modernist treatment of characters and its erotic motifs. Finally, he found unacceptable the artistic criteria employed by the journal Literatūros lankai. Brazdžionis's point of view never changed; in many a review or article he formulates very clearly his own principles, his own conception of the relation between Lithuanian creativity and national ideas.