Bernardas Brazdžionis ir Lenkija

LTMano pasirinkta tema, jos numanomi kontūrai turi keletą aspektų. Pirma, ji susijusi su klausimu, kas lemia lietuvių literatūros (o ypač poezijos, sudėtingiausio, „neišverčiamo" verbalinės raiškos diskurso) funkcionavimą tarp kitataučių skaitytojų? Antra, temos analizė turėtų padėti susivokti, kaip kitos tautos (šiuo atveju labai artimos, kone giminingos) kultūros, mentaliniai mitai ir stereotipai integruojami į mūsų kultūrą, pasaulėvaizdį, kaip gali būti įsisavinami mūsų kūrėjų, kultūros žmonių. Paprasčiau tariant, ar lenkybės arealas turėjo kokį nors ataidintį, svarbesnį poveikį Bernardo Brazdžionio kūrybos sanklodai. Trečia, masina ir bendresnio, komparatyvistinio pobūdžio refleksijos apie lietuvių poeto tipologines sąsajas, originalumo ir universalumo prielaidas. Šiuos klausimus derėtų svarstyti tokiame kontekste: kokią vietą panaši topika, panašūs vaizdiniai (šiuosyk - sakraliniai įvaizdžiai, Biblijos tematika, egzistenciniai ir rezistenciniai motyvai) užima lietuvių ir lenkų kūrėjų poetinėje vaizduosenoje? Kaip europinė krikščioniškos kultūros ir vertybių tradicija interpretuojama skirtingų kultūrinių ir etninių bendruomenių atstovų? Tokių ir kitokių klausimų, aišku, galėtų būti ir daugiau, kadangi recepcijos problematika yra labai plati ir daugiaplotmė [p. 122].

ENThe aim of the article is to describe Brazdžionis', the famous Lithuanian poet's, relationship with Polish literature, culture, and some aspects of the reception of his works and their translations. Firstly, the author aims at answering the question: "Why are the poet's works little known in Poland?", "Why are there few translations?" Mostly, the situation has been influenced by disadvantageous political circumstances since Brazdžionis was called an antisocial poet by the Soviet ideologists. This fact hindered the popularity of his poetry in former Poland. The situation changed a bit after 1990: quite good quality translation was done by M. Stempkowska, who prepared the compilation "A Thousand Pictures". Secondly, the author analyzes in detail Brazdžionis' poetry's parallels with Polish creators of religious lyrics and focuses on the sacred and combatwe interpretations of the world that are common for Brazdžionis and the Polish poets. The Polish poets who share the same viewpoint with Brazdžionis are Jan Kochanowski, Adam Mic-kewicz, Juliusz Słowacki, Cyprian Kamil Norwid, Czesław Miłosz, Jan Twardowski. The analyzed material allows making a conclusion that Brazdžionis' relationship with Poland is ambivalent and depends upon common values and viewpoints. On the one hand, the relationship with Poland is based on being part of the same area of Christian Europe; on the other hand, the poet is skeptical about the idea of peoples' friendship that was thrust by ideologists. These specific aspects of the reception of Lithuanian literature in interwar were common in other countries of the socialist camp.