Bernardas Brazdžionis ir Henrikas Radauskas

LTStraipsnyje keliama mintis apie skirtingus kūrėjų tipus, apie jų reikšmę kultūros brandai. Remiamasi atsargiu Bernardo Brazdžionio ir Henriko Radausko bendrųjų kūrybos lygmenų bei kūrybinių laikysenų lyginimu. Toliau pereinama prie šių poetų dalyvavimo lietuvių poezijos modernizavimo procese. Kiekvienoje kultūroje veikia įvairūs kūrėjų tipai, formuojasi ryšiai, sąryšiai, suartinančios ir išskiriančios linijos. Kultūros brandą žymi poliariškai orientuotų, skirtingas ar net priešingas pozicijas žyminčių asmenybių radimasis. Sakysime, XX a. pradžioje tokią poliarinių taškų jungtį žymi Juozas Albinas Herbačiauskas ir Adomas Jakštas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Paradoksalu, bet nenuoseklus, maištingas Herbačiauskas susijęs ir su tolygiai visuomenei ir tautai įpareigota Vinco Kudirkos tradicija, skatinančia dvasinį neramumą, budimą ir budinimą. Maironis ir Kudirka lietuvių kultūroje yra programinės, sublimacinės, viena kitą išskiriančios ir pritraukiančios figūros: ir pasaulėžiūros, ir kūrybos prasme. Ir kitus ryškesnius XX amžiaus kūrėjus galima įvairiai jungti, artinti ar išskirti pagal vienokias ar kitokias jų gyvenimiškas bei kūrybines laikysenas, pagal kūrybos principus, jų veikimo kultūroje būdus. Netgi pagal artimumą Maironiui ar Kudirkai, dvinarei, iššakotai tradicijai [p. 113].

ENIn this article, the author compares two Lithuanian poets of the 20,h century - Bernardas Brazdžionis and Henrikas Radauskas. Radauskas was just three years younger but he made his debut later - the first book of the poet was published nine years later. The focus is laid on the different types of the poets (world view, position and attitudes towards poetry) and their poetry. The author emphasizes that Brazdžionis bears binding relations to tradition while Radauskas disengages from tradition: the former focuses on the Christian culture and the latter on the imagery of antiquity. Brazdžionis is committed to God and Motherland (following Maironis' principles) and Radauskas is freely committed only to a person; Radauskas is committed to motherland only by his personal relationship. Brazdžionis' poetry is dominated by a rhetoric poem while that of Radauskas by a polyphonic one Brazdžionis is the poet of explicated poetical forms (cycles, poems, parables). Radauskas, in comparison, is a laconic and concentrated creator. However, there are some common aspects between the poets. The most important one is participation in the process of modernization of Lithuanian poetry. Moreover, there are certain similarities in the versification technique, especially regarding the phonetic organization of poems.