Europos Sąjungos vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių poveikis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos organizavimui ir reguliavimui

LTDaktaro disertacijoje analizuojamas Europos Sąjungos vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių poveikis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos organizavimui ir reguliavimui. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos Veikimo būtent valstybės narės visų pirma yra atsakingos už sveikatos apsaugos organizavimą, o Europos Sąjungos kompetencija visuomenės sveikatos srityje yra tik papildanti. Tačiau remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, sveikatos apsaugos srityje taip pat vis intensyviau ir ekstensyviau taikomos Europos Sąjungos vidaus rinkos laisvės ir konkurencijos taisyklės. Disertacijoje nagrinėjama, kaip konkrečiai Europos Sąjungos vidaus rinkos laisvės ir konkurencijos taisyklės paveikė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos organizavimą ir reguliavimą: kokių konkrečiai subjektinių teisių dėl šių ES teisės nuostatų veikimo įgavo privatūs asmenys (lygmuo „asmuo v viešoji valdžia“), taip pat kokius kitus sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo pasikeitimus lemia šios nuostatos. Nustačius šį konkretų ES teisės nuostatų poveikį, toliau vertinama, ar buvo apribota Lietuvos kompetencija organizuoti ir reguliuoti savo sveikatos apsaugos sistemą (ES lygmuo v nacionalinis lygmuo). Siekiant atsakyti į disertacijoje keliamus klausimus, be kita ko, išsamiai analizuojama ES teismų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktika sveikatos apsaugos sityje, kitų ES ir Lietuvos valdžios institucijų dokumentai [eLABa ETD].

ENThe dissertation analyses the impact of the internal market freedoms and competition rules of the European Union on the organisation and regulation of the Lithuanian system of health protection. Under the Treaty on the Functioning of the EU, the Member States are primarily responsible for the organisation and delivery of health services and medical care. The EU competence in the field of public health is only supportive. However, over the years, the Court of Justice of the EU has developed a body of case law applying the EU internal market freedoms and competition rules in this field. The dissertation examines how the EU internal market freedoms and competition rules have affected the organisation and regulation of the Lithuanian system of health protection: what specific subjective rights have been granted to private individuals due to the operation of these provisions of EU law (‘individual v public authority’ level), as well as what other changes in the regulation of the system are driven by these provisions. Having identified this specific legal impact of the provisions of EU law, the dissertation further assesses whether Lithuania's competence to organise and regulate its system of health protection has as a result been restricted (the EU level v the national level). In order to answer the questions raised in the dissertation, the case law in the field of public health of the EU courts, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the Supreme Administrative Court of Lithuania and documents of other EU and Lithuanian authorities are analysed in detail.