Mokslo ir pedagogikos novatorius. Osvaldo Janonio atminimui

LTKiekvieną žmogų visi prisimename nevienodai ir vertiname skirtingai. Todėl manau, kad daugelis nustebo pamatę šio Osvaldo Janonio atminimui skirto teksto antraštę, nes jo tyrimų ir pedagoginio darbo sritis buvo jau retai kur dėstoma bibliografija, o pastaruoju metu jis išvis dirbo šimtametės kraštotyros baruose. Kas gi gali būti senoviškiau už kraštotyrą? Tačiau novatoriškumą lemia ne tyrimo ar dėstymo dalykas, o mokslininko ir dėstytojo požiūris į jį ir savo darbą. Dažniausiai žvelgiant į praeitį iškyla du svarbiausi dalykai: nuveikti darbai ir santykiai su žmonėmis. 2008 m. rašydama jubiliejinį straipsnį apie Osvaldą Janonį R. Varnienė-Janssen išskyrė tris svarbiausias jo darbų kryptis: mokslinę veiklą, pedagoginį darbą ir retrospektyviąją Lietuvos bibliografiją. Didžioji Osvaldo meilė ir rūpestis, rusenę jau ir anksčiau, atsiskleidė, kai jis pasišventė Surdegio bei Anykščių rajono kraštotyrai ir per trumpą laiką nuveikė turbūt daugiau negu daugelis kraštotyrininkų draugijų [p. 310].