Радзивиловская летопись: издание подготовлено по рукописи, хранящейся в Библиотеке Российской академии наук
LTSurašytas apie 1486–88 veikiausiai Smolenske; kalbai būdinga daug besiformuojančios rusinų kalbos požymių. Įvykiai aprašomi iki 1206. Radvilų metraštis – vienas rankraščių, kuriame pradžioje įdėtas Senųjų laikų pasakojimas ("Povest′ vremennych let"; priklauso jo pirmajai, Šiaurės Rusios, redakcijai, geriausiai atstovaujamai Lauryno metraščio). Išlikęs egzempliorius yra rankraštinis 15 a. pabaigos nuorašas, darytas iš 13 a. nuorašo. Radvilų metraštis remiasi 1214–16 Perejaslavlio sąvadu, kurio svarbiausias šaltinis – 13 a. pradžioje sudarytas Vladimiro metraščių sąvadas, liaupsinantis Vladimiro didžiųjų kunigaikščių Jurijaus ir Jaroslavo tėvą Vsevolodą Didįjį Lizdą. Iš vieno su Radvilų metraščiu protografo dar nurašytas Maskvos dvasinės akademijos nuorašas. Radvilų metraštis turi 617 miniatiūrų (menotyrininkai pabrėžia 15 a. vokiečių miniatiūrininkų įtaką). Metraštis priklausė Gardino apskrities bajorams. 17 a. viduryje S. Zenovevičius metraštį padovanojo Vilniaus vaivadai Jonušui Radvilai. Šiam 1655 mirus, Boguslovas Radvila Radvilų metraštį nusivežė į Karaliaučių, po jo mirties (1669) rankraštis 1671 pateko į Karaliaučiaus pilies biblioteką. 1758 Rusijos imperijos kariuomenei okupavus Rytų Prūsiją, jis buvo išvežtas į Rusijos mokslų akademijos biblioteką Sankt Peterburge [Iš VLE].
