Nuolatinis etikos virtimas gyvenimo būdu

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNuolatinis etikos virtimas gyvenimo būdu
Kita antraštėPermanent transformation of etnics into forms of living
AutoriaiMažeikis, Gintautas
LeidinyjeInter-studia humanitatis . 2004, Nr. 1, p. 8-23
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTEtika, gyvenimo būdas / stilius, vertybės, sociokultūrinė antropologija
Santrauka / Anotacija

LTAbstrakčios etinės vertybės daro pragmatinį poveikį visuomenei keisdamos gyvenimo būdą. Pastebimas nuolatinis procesas: abstrakčios vertybės virsta empiriniu etiketu, konkrečiais dorovės (moralės) reikalavimais, vartojimo stiliumi, elgesio manieromis. Straipsnio tikslas - aptarti tokio virtimo refleksijų ir vertinimo problemas šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Tuo tikslu sąlygiškai skiriamos etikos, dorovės, moralės, etiketo sritys bei siekiama pažymėti šių sferų susikirtimus, bendras sąveikas. Straipsnyje teigiama, kad filosofai, apmąstydami moralės problemas, galėtų remtis antropologų metodais. Šiuolaikinė sociokultūrinė antropologija pabrėžia dorybių funkcionavimą įvairiausiose primityviose bendruomenėse bei šiuolaikinėse subkultūrose. Tačiau moralės antropologijos tyrimų pritaikymas gali būti ir destruktyvus, ir pozityvus. Pirmuoju atveju kalbame apie tokius atvejus kaip Irako karo belaisvių kankinimai Abu Graibo kalėjime (2003-2004 m.), antruoju atveju - apie moralės antropologijos svarbą įtvirtinant simbolinio mąstymo formų įvairovę. Nė viena etinė kategorija neturi aiškaus kriterijaus, kokia gyvenimo forma arba stiliumi ji turėtų virsti. Gyvenimo būdas/ stilius visuomenei priimtinas vertybes sujungia su grupės žmonių ar vieno asmens fantazijomis, su jo intymiausiu Aš. Šiuolaikinis kasdienis žmonių gyvenimas, vartotojiškos visuomenės raida, globalizacija ir įvairovės gausėjimas siūlo kitas moralines kategorijas, kurias taip pat reikėtų diskutuoti remiantis empiriniais tyrinėjimais.

ENThe article contains an implicit suggestion that the anthropologist should focus on morality as an important area of study and that the philosopher should stop treating morality in isolation. Anthropology tends to include morality as an incidental part of other inquiries. Philosophy, on the other hand, tends to cut morality off from the framework of psychological and cultural processes; the result is a kind of deadlock in ethical theory. Philosophy can use the methods of anthropology to approach morality in more meaningful terms. The examples with detainees at Abu Ghraib prison in Iraq are analysed in the article. Prisoners of Abu Ghraib were tortured by physical means and cases of moral humiliation - from beatings to prolonged sleep and sensory deprivation of being held naked. This pattern of abuse did not result from the acts of individual soldiers. It resulted from the anthropological investigations of morality of muslims and decisions made by the Bush administration. The administration ignored the Geneva Conventions of 1949 to eviscerate many of their most important protections. These include the rights of all detainees in an armed conflict to be free from humiliating and degrading treatment, as well as from torture and other forms of coercive interrogation. The positive examples of permanent polemics between local morality and institutionalysed ethics will faun between subcultures and fashion of popculture. Both premises - institucionalysed ethics and anthropological and subcultual morality are important equally. The moral anthropology should be part of ethics classes at schools and only such way will open door for the development of applied ethics. [From the publication]

ISSN1822-1114
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/949
Atnaujinta2018-12-17 11:33:14
Metrika Peržiūros: 4