Uždrausti paminklai: Vilniaus senienų muziejaus reorganizavimas ir jo padariniai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Uždrausti paminklai: Vilniaus senienų muziejaus reorganizavimas ir jo padariniai
Alternative Title:
Forbidden monuments: the reorganisation of the Vilnius museum of antiquities and its results
In the Journal:
Lietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2005, 2003/2, p. 45-64
Keywords:
LT
Vilnius; Senienų muziejus; Koncepcija; Eksponatai; Reforma; Romantizmas; Pozityvizmas.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama 1865 m. M. Muravjovo administracijos įvykdyta Vilniaus senienų muziejaus reforma kaip šios institucijos veiklos posūkis ir XIX a. II pusės Lietuvos kultūros istorijos lūžis. Senienų muziejus išgyveno kelis raidos etapus. Apšvietos ideologiją atspindėjusiame 1848 m. projekte jam buvo priskirti ne tik akademinio mokslo bei švietimo uždaviniai, bet ir praktinės ūkinės funkcijos. 1855 m. įkurtoje įstaigoje, kurioje svarbiausiais tapo LDK paminklai, išryškėjo romantinės tendencijos. Kaip tik prieš valstybingumo idealus puoselėjusį bajoriškąjį romantizmą ir buvo nukreipta 1865 m. reforma. Straipsnyje pabrėžiama, kad muziejų siekta būtent reformuoti, o ne sunaikinti ir kad iš fondų išimtų bei vėliau išvežtų eksponatų skaičius buvo mažesnis, nei nurodoma kai kuriuose moksliniuose veikaluose. Tačiau pertvarkymai pakirto visuomeninį Senienų muziejaus autoritetą. Vietinis kilmingasis luomas užmezgė glaudžius ryšius su lenkiškose žemėse veikusiomis analogiškomis įstaigomis ir dažnai ryždavosi joms patikėti savo kolekcijų vertybes. Todėl po 1865 m. paveldo gabenimas į kaimynines šalis įgijo didžiulį mastą ir atnešė ne mažesnės žalos kaip pats muziejaus pertvarkymas. Taigi nors reforma turėjo įgyvendinti imperinės valdžios lūkesčius ir pagreitinti Šiaurės Vakarų krašto gyventojų rusifikavimą, iš tiesų ji paskatino LDK tradicijų irimą ir vietinės bajorijos integravimąsi į Lenkijos kultūrą. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the 1865 reform of the Vilnius Museum of Antiquities carried out by M. Muravyev’s administration as a shift in this institution’s activities and a turning point in the cultural history of Lithuania in the second half of the 19th century. There were several stages of museum development. Not only academic and educational tasks but also practical economic functions were assigned to it in an 1848 project that reflected the ideology of the Enlightenment. Established in 1855, the institution, which focused on GDL monuments, demonstrated tendencies of Romanticism. The 1865 reform was aimed against the noble Romanticism that preserved the ideals of statehood. The article emphasised that it had been sought to reform the museum rather than destroy it, and that the number of exhibits that had been taken away was lower than indicated in some scientific publications. However, reforms undermined the public standing of the Museum of Antiquities. The local nobility established close ties with the same institutions in Polish lands and would often entrust exhibits from their collections to them. Therefore, many valuables were taken to neighbouring countries after 1865, which caused as much harm as the museum reform itself. Thus, although the reform was aimed at realising the expectations of imperial authorities and speeding up the Russification of the North Western region, it actually weakened GDL traditions and promoted the integration of the local nobility into Polish culture.

ISSN:
0202-3342; 2538-6549
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9483
Updated:
2018-12-17 11:40:34
Metrics:
Views: 70    Downloads: 23
Export: