Moterų patirtis : pavojingos vietos

LTStraipsnyje siekiama atskleisti moterų egzistencinius potyrius, jų gyvenimo saugumo/nesaugumo būsenų <....> prasmes. Analizuojami moterų socialiniai vaidmenys karo ir pokario metų socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, jų gyvenimo būdo bruožai, prisitaikymas prie ribinių situacijų ir normų. Remdamasi fenomenologine ir egzistencine nuostata, erdvės sociologijos koncepcija, įvairių grupių naratyvais apie identiškumą su socialinėm ir erdvinėm struktūrom, įvairių vietų kultūrinių ženklų visuma, autorė siekia parodyti moterų karo ir pokario kasdienybės naštą, nerimą ir nesaugumą, potyrius kalėjimo erdvėje. Kaip tyrimo būdai straipsnyje naudojami karo meto spaudos medžiagos analizė, moterų pasakojimai apie įvykius, teorinės įžvalgos. Svarbia sociologine medžiaga autorė pasitelkia moterų gyvenimo istorijų fragmentus, jų atsakymus į neformalius klausimus. Autorė pabrėžia, jog į karo reiškinius svarbu pažvelgti ir feministiniu požiūriu, t. y. stengiantis suvokti, kaip šie pasauliai (karo ir taikos) paveikė šeimas, moteris, sutuoktinių, tėvų ir vaikų santykius.<....> Karo metu moterys tampa nesaugios, bet kuriuo momentu gali patirti įvairius pavojus ir baimes. Autorė ragina svarstyti, kaip mūsų žinojimas apie tuos socialinius pasaulius gali būti įtrauktas į valdžios santykius, kaip šie pasauliai gali būti transformuoti. Tyrinėtojams svarbu įsigilinti į tuos socialinių santykių aspektus, kurie buvo nutylimi, neišsakomi arba nustelbiami vyraujančių žiūros taškų (maskulinistinių).<....> Straipsnyje taip pat nagrinėjami šiuolaikinės disciplinarinės visuomenės narių, nusikaltimus padariusių moterų, gyvenimo bruožai pataisos namuose, nusikaltimo motyvų bei kaltės jausmų supratimas, poreikiai, viltys, asmenybės transformacija. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo istorijos; Feministinė perspektyva; Karas; Etnosociologija; Life histories; Feminist point of view; War; Ethnosociology.

ENThe article aims at revealing women’s existential experiences, the meanings of secure/insecure conditions /…/ in their lives. It analyses the social roles of women in the social and cultural environment of the wartime and post-war era, their abilities to adapt to extreme situations and norms. Following the phenomenological and existential approach, the concept of spatial sociology, narratives from different groups about their identity with social and special structures, the entirety of cultural landmarks of different places, the author seeks to display the daily burden of women during the wartime and post-war era, their anxiety and insecurity, experiences in prison space. The article employs the following methods of trial: analysis of wartime press, women’s stories about the events, theoretical insights. Fragments of women’s life stories, their replies to informal questions are important sociological information that the author is using. The author emphasises that the phenomena of war must also be viewed from the feminist viewpoint, i.e. trying to understand how such worlds (one of war and one of peace) affected families, women, and relationships of spouses, parents and children. /…/ Researchers find it important to delve deep into the aspects of social relations that have been kept secret, unspoken or shadowed by the prevailing (masculine) points of view.<....> The article also deals with the specifics of life of members of today’s disciplinary society – women who have committed crime in prison, the understanding of motives of crime and the feeling of guilt, needs, hopes, and the transformation of the personality.