Negatyvi kasdienybės kritika kaip kūrybinių industrijų prielaida

LTDiskutuojamos situacionistų ir postsituacionistų samprotavimų sąsajos su pagrindinėmis kultūrinių ir kūrybinių industrijų idėjomis. Situacionistai kritikavo perdėtą gamybos ir laisvalaikio atskyrimą, spontaniškumo ir kūrybingumo eliminavimą i gamybos sferos bei propagandinį, hegemoninį populiariosios kultūros vaidmenį. Atmesdami binarinę elitinės/masinės kultūros perskyrą jie svarstė apie kūrybingumo ir originalumo perkėlimąį industrinę veiklą, apie susvetimėjimo mažinimo ir kokybinės įvairovės didinimo programas. Visa tai pravertė kūrybinių industrijų genezei bei gali būti filosofinis šių industrijų kritikos pagrindas. Straipsnyje siekiama svarstyti kūrybinių industrijų veiklą susvetimėjimo ir socialinės atskirties mažinimo bei ekscentriškos žmogaus prigimties požiūriu.

ENThe main thesis of the article is related to a paradox: the negative, left criticism of everyday life was developed by situationists and induces the positive development of cultural and creative industries. Besides, the situationists’s criticism of everyday life could serve as a model for analysing the modern creative industries and for their development. H. Lefebvre and the situationists G. Debord and R. Vaneigem analysed different forms of alienation and false ideological consciousness. On the basis of conceptions of alienation they developed a theory of the industrial use of creativeness. Lefebvre and situationists discussed the nature of creativity and related creativity with spontaneous, nonlinear, original activity. Creative behaviour is quite different from propaganda activity. Situationists show the ideological nature of popculture in a similar way as does the Fankfurt School of Social Criticism. However, situationists didn’t try to negate mass culture but wrote about the possibility of a revolution in everyday life. They prepared special programmes for changing the urban life, the space of cities. They told about the creative use of media, creative performances on the streets and the revolutionary change of the moral values of life and habitus. The situationists’ criticism of culture is useful for separation of culture from creative industries. Culture industry is related to the ideological and cultural heritage, to the accumulation of symbolical capital and power for authority. The memorial ideology is part of cultural industry. Creative industries don’t support any ideological order or dominant discourse. Creativeness is strongly related to the eccentricity of human beings, individual entrepreneurship, spontaneous imagination and social initiative. It is useful for minimization of social and personal alienation.