LTAkvilės Rėklaitytės monografija "Meistraujantis žmogus. Marcelijaus Martinaičio poetinė antropologija" yra neeilinis Lietuvos akademinio gyvenimo įvykis. Pirmiausia dėl sėkmingai realizuotos naujos teorinės-metodologinės prieigos – literatūros antropologijos. Pirmajame knygos skyriuje autorė išdėstė šios disciplinos istoriją, tikėdamasi, kad tai padės šiai teorinei žiūrai įsitvirtinti ir kituose akademiniuose darbuose. Ją pačią rašyti tokį darbą įkvėpęs profesorės Brigitos Speičytės Vilniaus universitete skaitytas kursas „Literatūrinė antropologija ir kultūra“. Iš pradžių pristačiusi literatūros antropologiją kaip teorinę discipliną, autorė darbui pasirenka poetinės antropologijos sąvoką, įvardydama ją „konceptualiąja metafora“. Kad, pasak monografijos autorės, išryškėtų perskyra tarp minėtų dviejų antropologijos lygmenų, ji imasi pristatyti svarbiausius literatūros antropologijos formavimosi veiksnius ir momentus. [Iš teksto, p. 196]Reikšminiai žodžiai: Akvilė Rėklaitytė. "Meistraujantis žmogus: Marcelijaus Martinaičio poetinė antropologija".