LTTaip būtų buvę galima pavadinti šį trijų Lietuvos muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės ir Vitos Gruodytės sukurtą ir įvairiais Lietuvos bei užsienio balsais suskambantį šiuolaikinės muzikos ir politikos istorijos veikalą. Tačiau autorės jam davė bene sugestyvesnį pavadinimą „Nailono uždanga“ su aiškia aliuzija į iš pradžių tikrai „geležinę“, o paskui vis pralaidesnę, tad nailoninę užtvarą tarp Vakarų ir Rytų, kurią Šaltojo karo metais vieni norėjo ardyti, o antri lopyti. Kiekvienu atveju autorės pasidalydamos temomis kartu atliko dviejų didelių tomų mokslinį darbą. Jį recenzuoti sunku pirmiausia dėl to, kad abiejuose tomuose sukaupta labai daug įvairios ir įdomios medžiagos, iš kurios aiškiai matyti, kaip gerai ji visa apdorota. Kas bent kiek rimčiau domisi XX amžiaus Lietuvos muzikos istorija ir okupuotos Lietuvos oficialiais ar asmeniškais ryšiais su išeivija, šiuose tomuose ras pakankamai gausios ir netgi daugeliu atvejų naujos informacijos, pateiktos ne impresionistiškai ir ne žurnalistiškai, o metodiškai ir moksliškai – taip, kad ne tik Lietuvos bei lietuvių muzikos istoriją, bet ir okupuotos Lietuvos politinę praeitį mažėliau pažįstantis skaitytojas išsyk pajus šių tekstų brandumą, patikimumą ir, bent aš drįsčiau sakyti, objektyvumą [p. 175].