Dealing with not-knowing in inbound open innovation: a high-tech innovation case

LTŠio tyrimo tikslas – ištirti inovacijas kuriančių komandų darbą su išorinėmis (ne jų organizacijose sukurtomis) žiniomis. Žinių valdymo bei inovacijų mokslinėje literatūroje šis fenomenas dar nėra išanalizuotas. Dažniausiai mokslininkai, rašantys žinių valdymo tematika, įvardija inovacijų kūrimą kaip pagrindinį žinių valdymo tikslą. Šio tyrimo atspirties teorija yra H. Chesbrough atvirųjų inovacijų modelis (2003), kuris teigia, kad išorinių (ne įmonėje sukurtų) žinių naudojimas didina įmonės novatoriškumo potencialą, tačiau empiriniai duomenys rodo prieštaringus šio modelio taikymo rezultatus. I. Nonaka ir H. Takeuchi (1995) susiejo inovacijų kūrimą su žinių kūrimu teigdami, kad vertingos įmonei žinios yra tos, kurios sukurtos pačioje organizacijoje. Žinių valdymo bei inovacijų valdymo literatūros apžvalga atskleidė, kad išorinių žinių panaudojimo procesai inovacijų kontekste (kada inovacijų komanda ieško išorinių žinių, kaip ji elgiasi su žiniomis iš išorinių šaltinių, kaip tos žinios integruojamos į inovacijų kūrimo procesą), nėra išsamiai aprašyti ir išanalizuoti. Kadangi išorinės žinios paprastai ateina tada, kai organizacijoje nebeužtenka vidinių žinių, buvo apžvelgtos nežinojimo fenomeną aptariančios teorijos bei identifikuota dominuojanti teorinė nuostata, kad nežinojimas tėra rizika, kurią būtina suvaldyti arba eliminuoti. Daugelis teorinių modelių fokusuojasi ties žinojimo procesais. Nežinojimas kaip procesas vadybos literatūroje nėra aptariamas.Siekiant paaiškinti šį ribotumą bei išanalizuoti komandos darbo procesą su išorinėmis žiniomis, buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodika, grįsta K. Charmaz (2014) grindžiamosios teorijos ir R. Stake (1995) atvejų analizės metodais. Tyrimo duomenys buvo renkami stebint bei apklausiant dviejų lietuviškų inovatyvias aukštąsias technologijas kuriančių įmonių technologų komandas. Tyrimo metu surinkta bei išanalizuota 100 garso įrašų valandų, 67 puslapiai stebėjimo dienoraščio užrašų bei 286 puslapiai interviu testų. Grindžiamosios teorijos metodais išanalizavus vienos įmonės turimus duomenis, atlikus duomenų pastraipų ir fokusuotą kodavimus buvo identifikuotas procesas, kurį palyginus su anksčiau išanalizuota bei papildoma literatūra atsiskleidė darbo nežinant procesas, apimantis septynis žingsnius trimis etapais. Šio proceso pirminis žingsnis yra nežinojimo potyris, kuomet inovacijas kuriančios komandos narys susiduria su situacija arba darbo rezultatu, kurio negali paaiškinti. Tuomet imamasi kitų žingsnių, stengiantis įsitikinti dėl nežinojimo tiek individualiai, tiek komandoje bei perprasti patiriamą nežinomybę. Atskleistas procesas buvo palygintas su antrojo atvejo duomenimis. Tolesnis žingsnis – organizacijos atsiveria išorinėms žinioms, tikslingai ieškodamos jų nežinojimą atitinkančių sprendimų. Palyginimo metu buvo atrasti visi pirmojo atvejo analizėje aptikti proceso elementai. Taip pat buvo identifikuoti kontekstiniai skirtumai – komandos sudėtis bei žinių naujumas, lemiantys skirtingą etapiškumą (procesų kartojimo kilpų kiekį) bei proceso / žingsnių trukmę. Toliau lyginant rezultatus su inovacijų bei žinių valdymo literatūra buvo identifikuota esminė tyrimo įžvalga – nežinojimas inovacijose nėra rizika, kurią būtinai reikia sumažinti.Nežinojimas inovacijose yra vedlys, indikuojantis technologijos kūrimo kryptį, o išorinės žinios ateina palaipsniui bei etapiškai dirbant su vidiniu organizacijos nežinojimu. Šis tyrimas papildo žinių ir inovacijų valdymo literatūrą, atskleisdamas anksčiau neištirtą darbo nežinant procesą. Tyrimo išvados rodo, kad išorinės technologijos ir žinios yra integruojamos vienu metu plėtojant vidines technologijas, o kiekvienas technologinių naujovių procesas turi daugiau nei vieną žinių šaltinį, – tai taip pat kelia iššūkį nusistovėjusiam nežinojimo kaip rizikos vertinimui. Empiriniai duomenys ir jų analizė atskleidė, kad nežinojimas yra kertinis procesas kuriant aukštųjų technologijų inovacijas.

ENKnowledge and innovation are two inseparable topics in the literature on knowledge management or innovation. Most often, when scholars write about knowledge management, they refer to innovation as the key objective. Some argue that using the knowledge available beyond a firm’s boundaries (open innovation) leads to increased innovativeness, while others talk of the knowledge-creating firm. However, current literature provides us with limited insights on how the innovation team deals with externally developed knowledge or how it comes into the innovation creation process. Managing teamwork innovation endeavours in technology development is challenging since the outcome is often uncertain as well as inputs along that path. This paper attempts to open the backbox of open innovation and suggests that innovating teams entwine externally developed knowledge through the process of dealing with not-knowing.