Kai kurie pamario krašto liaudies dainų poetikos ypatumai : (Pamario krašto dainų moteris)

LTPoetika – labai plati sąvoka, naudojama tiek dainos, tiek ir bet kurio eiliuoto teksto analizei. Atskiro įvaizdžio analizė – esminė priemonė dainos poetinei visumai atskleisti. Mergina – moteris – motina (apibendrintai – moteris) – tradiciškai centrinė figūra visoje liaudies kūryboje. Pamario krašto dainose šis įvaizdis nuo seniausių laikų turi specifinių bruožų. Įvaizdžio specifiškumas suvokiamas skirtingumu nuo tradicinės šio įvaizdžio traktuotės: nuolankumas, paklusnumas, prisitaikymas, liūdesys – būdingiausi dainų moters bruožai. Specifiniu ir išskirtiniu įvaizdis laikomas pavyzdžiuose, kuriuose dainų moteris: drąsi, išdidi, savarankiška, nepriklausoma. Šie bruožai pasireiškia tam tikrose situacijose: 1) dirbant, 2) renkant porą (bendraujant su tėvais ir berneliu) ir kt. Pastarojo įvaizdžio išskirtinumas motyvuojamas lyginant Pamario krašto tautosakos šaltiniuose užrašytus pavyzdžius su kitų Lietuvos regionų įvairių žanrų atitikmenimis. Pagrindiniai žodžiai: poetika, Pamario kraštas, liaudies daina, moteris, mergina. [Iš leidinio]

ENPoetics is a very broad concept, used for the analysis of both songs and for any kind of text written in verse. An analysis of a separate image is the primary tool for revealing the poetic entirety of a song. Girl-woman-mother (broadly understood as woman) is traditionally the central figure in all of works of folk songs. In the songs from the area around the Curonian Spit, this image had specific traits from ancient times. The specific character of the image us understood as a difference from the traditional handling of this image: humbleness, dutifulness, adaptability, and sadness are the most characteristic traits for a woman in these songs. Specific and exceptional is the image in examples where the woman of the song is courageous, proud, self-reliant, or independent. These traits express themselves in certain situations: 1) while working, 2) in choosing a couple (in conversing with the parents and the boy), etc. The exceptional character of the last image is motivated in comparing the written examples in sources of folklore from around the Curonian Spit with equivalents of other genres from other Lithuanian regions.