Nesantuokiniai vaikai Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose XVIII a

LTŠioje disertacijoje nesantuokiniai vaikai analizuojami kaip socialinė XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės grupė. Tyrime nesantuokinis gimstamumas matomas kaip socialinės istorijos reiškinys, tad svarbesnė tampa ne teisinė tiesa, apibrėžusi, kas turi būti laikomas nesantuokiniu. Todėl sąvoka nesantuokinis vaikas tyrime buvo apsibrėžta platesniame socialiniame kontekste. Į tyrimą buvo įtraukti ne tik vaikai, šaltiniuose aiškiai įvardinti kaip nesantuokiniai, bet taip pat ir tie, kurie: 1) buvo pakrikštyti kaip nesantuokiniai, bet vėliau buvo įteisinti santuokos keliu; 2) santuokos keliu buvo įteisinti 8 mėnesių laikotarpyje iki krikšto (priešvedybinis nėštumas); 3) pamestinukai. Remiantis išlikusiomis Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapijų krikšto, santuokos ir mirties metrikų knygomis, lyginami pakrikštytų santuokinių ir nesantuokinių vaikų skaičius ir kaita, krikšto (gimstamumo) sezoniškumas, pasiskirstymas pagal lytį ir teikti vardai. Taip pat aptariamos nesantuokinio pastojimo ir gimdymo aplinkybės. Tyrime pateikiama nesantuokinių vaikų motinų, tėvų ir krikštatėvių socialinio statuso ir gyvenamosios vietos analizė. Pasiremiant šia analize, taip pat apžvelgiami giminystės, socialiniai ir geografiniai ryšiai tarp motinų, tėvų ir krikštatėvių. Galiausiai, keliamos prielaidos apie numanomus nesantuokinių vaikų gyvenimo scenarijus tuoj po krikšto, analizuojant priešvedybinio nėštumo paplitimą parapijose, tėvų santuokų po vaiko krikšto atvejus ir nesantuokinių vaikų mirties įrašus. Reikšminiai žodžiai: nesantuokiniai vaikai, XVIII amžius, Vilniaus vyskupija, Žemaičių vyskupija.

ENThis dissertation analyzes illegitimate children as a social group of the 18th century Grand Duchy of Lithuania. The study sees illegitimate birth as a phenomenon of social history, so the legal truth that defines who should be considered illegitimate was less important. Therefore, the concept of illegitimate child in the study was defined in a broader social context. The study included not only children clearly identified in the sources as illegitimate, but also those who: 1) were baptized as illegitimate, but were later legalized through marriage; 2) were legalized through marriage within 8 months before baptism (premarital pregnancy); 3) foundlings. The research is based on surviving baptism, marriage and death records of the Vilnius and Samogitian parishes. Research questions include the number of baptized legitimate and illegitimate children (and its variations), the seasonality of baptism (birth rate), and the comparison of distribution by gender and given names. Additionally, the circumstances of illegitimate conception and childbirth are also discussed. The study also provides an analysis of the social status and place of residence of mothers, fathers and godfathers of illegitimate children. Based on this analysis, the kinship, social and geographical connections between mothers, fathers and godfathers are also reviewed. Finally, assumptions are made about the presumed life scenarios of illegitimate children immediately after baptism, by analyzing the prevalence of premarital pregnancy in parishes, cases of parental marriages after the child’s baptism and death records of illegitimate children. Keywords: illegitimate children, 18th century, Vilnius diocese, Samogitian diocese.