Pre-schoolers’ behavioural and emotional problems during the first quarantine due to COVID-19 pandemic: the role of parental distress and dcreen time

LTLietuva buvo viena iš šalių, pritaikiusių griežtą karantiną kilus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai. Nors gausėja mokslinių duomenų, rodančių neigiamą karantino poveikį vaikų psichinei sveikatai, dėl tęstinių tyrimų stokos mažai žinoma apie konkrečius karantino metu ir jam pasibaigus patiriamų emocijų ir elgesio sunkumų rizikos veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos ikimokyklinukų emocijų ir elgesio sunkumų pokyčius per pirmąjį karantiną dėl COVID-19 pandemijos ir jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais, tokiais kaip tėvų patiriamas distresas ir ilgesnis prie ekranų leidžiamas laikas. Septyniasdešimt aštuonių 4–6 metų vaikų (31% mergaičių ir 69 % berniukų, vidutinis amžius pirmo matavimo metu 66,1 mėn. (SD = 10,33)) tėvai užpildė Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5), atsakė į klausimus apie vaikų prie ekranų leidžiamą laiką ir fizinį aktyvumą bei įvertino savo patiriamą distresą pagal 6 punktų skalę prieš pirmąjį karantiną (2019 m. lapkritis–2020 m. vasaris) ir jo pabaigoje (2020 m. gegužė–birželis). Rezultatai parodė, kad karantino pabaigoje ir jam pasibaigus vaikai turėjo daugiau elgesio sunkumų, daugiau laiko praleido prie ekranų ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs, o jų tėvai patyrė daugiau distreso nei iki karantino. Tačiau tėvų distresas išryškėjo kaip vienintelis kintamasis, kuris leido prognozuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio problemas, atsižvelgiant į ankstesnius sunkumus.Šie rezultatai pabrėžia, kaip svarbu karantino metu ir jam pasibaigus teikti paramą ir specialistų pagalbą šeimoms, auginančioms elgesio sunkumų turinčius vaikus, nes jau iki karantino varginę sunkumai karantino kontekste stiprėja, o šių vaikų tėvai gali būti labiau linkę į nepalankias vaikų psichikos sveikatai praktikas, pavyzdžiui, suteikti vaikams daugiau ekranų laiko, kaip būdą susidoroti su šita situacija.

ENLithuania was one of the countries that applied quarantine during the rise of COVID-19 pandemic in spring 2020, the duration of which was three months (from March 16th, 2020 to June 16th, 2020). Despite emerging literature showing negative effects of quarantine on children’s mental health, insight into specific risk factors is lacking due to limited longitudinal data. The aim of the present study was to analyse changes in Lithuanian pre-schoolers’ emotional and behavioural problems during the first quarantine due to COVID-19 pandemic and their relations to the potential risk factors such as parental distress and increase in daily screen time. Parents of 78 children aged 4 to 6 (31% girls and 69% boys, mean age at the first measurement 66.1 months (SD = 10.33)) completed Child Behaviour Checklist (CBCL/1½-5), questions on children’s screen time and physical activity and reported their distress before the quarantine (November 2019–February 2020) and at the end of it (May–June 2020). Results showed that children had more behavioral problems, spent more time on screens and were less physically active during the quarantine, and their parents were experiencing more distress than before. However, parental distress emerged as the only variable that predicted preschoolers’ emotional and behavioral problems during the quarantine after a child’s previous problems were taken into account. This highlights the importance of targeting support towards families raising children with behavioral problems, as the challenges they were already facing increase during quarantine and their parents may be more susceptible to less desirable practices such as providing children with more screen time as a way to cope with this situation.