Kai norisi daugiau nei tik išgyventi: studentų gyvybingumo prielaidos studijų kontekste

LTŠiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti pasirinktų studijų aplinkos veiksnių prognostinę reikšmę studentų bazinių poreikių patenkinimui ir subjektyviam gyvybingumui, t. y. individo išgyvenamam vidiniam gyvybės, energijos ir žvalumo pojūčiui. Dėl sąsajų su motyvacijos ir gerovės rodikliais subjektyvus gyvybingumas yra svarbus reiškinys studentų imtyje. Ankstesni tyrimai atskleidė bazinių psichologinių poreikių svarbą gyvybingumui. Vis dėlto praktiniu požiūriu yra labai svarbu atrasti konkrečius veiksnius, kurie padeda studentams šiuos poreikius patenkinti. Didžiąją laiko dalį studentai praleidžia aukštosios mokyklos aplinkoje ir bendruomenėje, todėl natūralu, kad socialinė studijų aplinka gali stipriai lemti jų gerovę. Tyrime dalyvavo 175 suaugę studentai. Dalyviai pildė anketą, sudarytą iš skalių, vertinančių subjektyvų gyvybingumą, bazinių poreikių patenkinimą ir 4 studijų aplinkos veiksnius: autonomiją palaikantį mokymosi klimatą, tobulėjimo galimybes, grįžtamąjį ryšį ir priklausymo jausmą. Duomenų analizei naudotos daugialypė tiesinė regresija ir mediacinė analizė. Rezultatai atskleidė, kad visi pasirinkti studijų aplinkos veiksniai buvo susiję su didesniu subjektyviu gyvybingumu, o stipriausias gyvybingumo prognostinis veiksnys buvo priklausymo universiteto bendruomenei jausmas. Mediacinė analizė parodė, kad baziniai psichologiniai poreikiai paaiškina studijų aplinkos veiksnių efektą gyvybingumui. Rezultatai atskleidė studijų aplinkos svarbą tam, kiek studentai jaučiasi gyvybingi, ir pateikė praktinių įžvalgų, kaip sustiprinti studentų gyvybingumą. Reikšminiai žodžiai: studentų gyvybingumas, baziniai psichologiniai poreikiai, studijų aplinkos veiksniai.

ENThis study aimed to assess the predictive effect of selected study environment factors on the satisfaction of students’ basic needs and subjective vitality. Due to its links with motivation and well-being indicators, subjective vitality is an essential phenomenon among students. Previous studies reveal the importance of basic psychological needs for vitality. Still, from a practical point of view, it is crucial to indicate specific factors that help students to satisfy these needs. Students spend most of their time in the environment of a higher education institution, within its community; therefore, it is natural that the social study environment can strongly determine their well-being. One hundred and seventy-five adult students participated in the study. The participants completed a questionnaire of scales assessing subjective vitality, satisfaction of basic needs, and 4 study environment factors, specifically, autonomy-supportive learning climate, opportunities for development, feedback, and a sense of belonging. Multiple linear regression and mediation analyses were used for data processing. The results have revealed that all the selected study environment factors were associated with higher subjective vitality, whereas the strongest predictor of vitality was the sense of belonging. Mediation analysis showed that basic psychological needs explain the effect of the study environment factors on vitality. The results have revealed the importance of the study environment in the extent to which students feel alive and provided practical insights on the ways how to strengthen student vitality. Keywords: student vitality, basic psychological needs, study environment factors.

• Įsitraukę, išsekę ar abejingi? Studijų aplinkos charakteristikos ir doktorantų gerovė. Psichologija 2022, 66, 64-78.
• Įsitraukimas į darbą: nuo optimalių darbo sąlygų iki darbuotojo gerovės. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 221 p.