Lituanistinio sąjūdžio XVIII amžiaus Prūsijoje atodangos. 1, Vienos šeimos istorija: Mielckes vs. Milkai
- Exposure of the movement of Lithuanian studies in the 18th century Prussia
- Hintergründe der lituanistischen Bewegung des 18. Jhs. Die Geschichte einer Familie: Mielckes vs. Milkai
LTPirmajame monografijos skyriuje rekonstruojama Milkų giminės genealogija. Šio tyrimo tikslai keli: 1) nustatyti tautinę ir socialinę Milkų kilmę, 2) atkurti trūkstamas Petro Gotlybo Milkaus šeimos grandis, 3) atskleisti giminystės saitus su kitais žinomais amžininkais, 4) apžvelgti vėlesnių kartų sąsajas su lituanistika. Pagrindinis genealogijos rekonstrukcijos šaltinis yra bažnytinės metrikų knygos, kuriose registruoti svarbiausi parapijiečių gyvenimo įvykiai – gimimas ir krikštas, santuoka, mirtis. Milkų giminės genealogijos tyrimas dvikryptis: diachroninė perspektyva leidžia atkurti vertikalias kelių kartų genealogines jungtis, o sinchroninė – horizontalius giminystės ryšius, nulemtus bendrų tėvų ir santuokos. Antrasis skyrius skirtas Petrui Gotlybui Milkui – asmeniui, nuo kurio prasidėjo lituanistinė Milkų šeimos istorija. Remiantis pirminiais autentiškais šaltiniais – archyvuose rastais dokumentais – ir kritiškai vertinant antriniuose šaltiniuose jau anksčiau pateiktus duomenis rekonstruojami jo gyvenimo ir lituanistinės veiklos faktai, dėmesį telkiant į perėjimo iš vokiškojo kultūros lauko į lietuviškąjį aspektus. Atskleidžiama vaikystėje įgyto kapitalo – lietuvių kalbos kompetencijos – reikšmė įsitraukiant į lietuvių kultūrinį lauką. Analizuojant Petro Gotlybo Milkaus lituanistinę veiklą, siekiama išryškinti jo indėlį kolektyvinių darbų grandinėje.Trečiojo monografijos skyriaus pirmame poskyryje aptariama konkurencinė įtampa, susidariusi Gotfrydui Ostermejeriui parengus reformuotą giesmyną (Karaliaučius, 1791) ir ėmus grumtis dėl lyderio vietos lietuvių kultūros lauke. Taikant Bourdieu kultūrinio kapitalizmo teorijoje išplėtotą kultūros lauko kategoriją ir postkolonijinės kritikos savas vs. svetimas binarinę opoziciją, tiriamas Kristijono Gotlybo Milkaus savivokos procesas, ryškėjantis dvigubos tapatybės – Prūsijos Lietuvos vokiečio vs. vokiečių lietuvio – kontūras. Antrame poskyryje analizuojami išoriniai ir vidiniai faktoriai, lėmę vis aktyvesnį Milkaus lituanistinį darbą ir brandinę originalios grožinės kūrybos lietuvių kalba mintį. Remiantis naujais archyviniais dokumentais tiriama regioninio partikuliarizmo idėjų įtaka Christopho Friedricho Heilsbergo (1726–1807) ir Milkaus bendradarbiavimui rengiant lituanistinius veikalus. Trečiame poskyryje aptariamos Pilkainio poemos rašymo aplinkybės, analizuojamos siužeto konstravimo ypatybės, erdvės pasisavinimo ir kūrimo požiūriu sekamas pirmųjų krašto gyventojų modernėjimo procesas, ryškinama miesto statymo temos ontologinė reikšmė. Milkaus užsibrėžtas poemos kūrimo aktas suvokiamas kaip lietuviškojo tapatybės dėmens tvirtinimas, paremtas pozityvios istorinės raidos principu. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Petras Gotlybas Milkus (Peter Gottlieb Mielcke); Teodoras Gabrielius Milkus (Theodor Gabriel Mielcke); Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke); Danielius Frydrichas Milkus (Daniel Frydrich Mielcke); Milkai (Mielcke family); Švietėjai; Lituanistai; Kultūros veikėjai; Lituanistinis sąjūdis; Raštija; Prūsija (Prussia); Educators; Lithuanian studies; Creators of Lithuanian culture; Lithuanian movement; Writings.
ENThe 18th century was one of the most significant stages in the formation of Lithuanian writings and literature in multinational Prussia, sometimes referred to as the „golden age“ of Lithuanian literature or writings in historiography. At the very beginning of the century, the state strategy of the Kingdom of Prussia, based on the autochthonous past and culture and the ideas of the Enlightenment, promoted Prussian patriotism and simultaneously the development of Lithuanian writings. The reform of churches and schools in Prussian Lithuania, launched by the second King of Prussia Friedrich Wilhelm I (1688–1740, ruled 1713–1740), created a favourable environment for the process, which in the first half of the century resulted in a major breakthrough in Lithuanian translations of religious literature. The 18th century in Prussia, which started with the publishing of the first full Lithuanian New Testament (1701) and the first philological polemic over the principles of the Lithuanian language (1706), emerged as a steadily growing movement of Lithuanian studies, just interrupted for several years by the Great Plague (1709–1711). Active participants of the said movement from the 1720s were the Mielcke family: the father Peter Gottlieb Mielcke (1695–1753) and his three sons Theodor Gabriel (1728–1762), Christian Gottlieb (1733–1807), and Daniel Friedrich (1739–1818). All of them were alumni of the College of Theology, the University of Königsberg, and teachers of its Lithuanian Language Seminar; later they worked as priests or teachers in Prussian Lithuania.Two generations of the Mielcke family were productively involved in the whirlwind of the movement during the three stages of its livening up. Those were: 1) a project in the first half of the century for the collective preparation of Lithuanian religious writings organized by Johann Jacob Quandt (1686–1772), professor of theology at the University of Königsberg and the chief court preacher, which was crowned with the publishing of the first full Lithuanian Bible (Königsberg, 1735); 2) at the end of the century, a philological controversy between Gottfried Ostermeyer (1716–1800) and Christian Gottlieb Mielckes on the principles of editing Lithuanian hymns and compiling hymnals, involving a large number of Lithuanian-speaking Prussian Lithuanian priests and resulting in works of different genres by the opponents of the discussion; 3) at the very end of the century, the period of active Lithuanian studies by Christian Gottlieb Mielckes (1795–1806), initiated and supported in every possible way by Christoph Friedrich Heilsberg (1726–1807), Counsellor of Königsberg Chamber of War and Domains and inspector of East Prussian schools, bringing on significant linguistic, educational, and religious publications and the first historical poem in Lithuanian. The father Peter Gottlieb Mielcke, a priest of Georgenburg and Mehlkehmen, was one of the first and most zealous assistants to Quandt in the implementation of the Lithuanian writings publishing programme: one of the first translators of the published Lithuanian Bible and editor of its print edition, translator of hymns who greatly contributed to the preparation of a new Lithuanian hymnal (1732), supplementor to the manuscript of an anonymous dictionary Clavis Germanico-Lithvana (the turn of the 18th century), and translator of edicts of the Prussian authorities; moreover, he was the first associate professor at the Lithuanian Language Seminar, the University of Königsberg, headed by Quandt. [...].The nearly 100-year-old history of the Mielcke family became a sample of the 18th century Lithuanian studies through which the broader context of the then movement of Lithuanian studies opened up. The monograph presents the findings of interdisciplinary research, based on archival sources. It reveals the circumstances of the life and activities of the Mielcke family members and analyses works in the field of Lithuanian studies; as a broader context, the daily life of church servants in the 18th-century Prussian Lithuania and the details of their lifestyle, education, and ministry are revealed. The publication is intended for researchers in the history of Lithuanian writings and literature, cultural history, and social sciences as well as for anyone interested in Prussian Lithuania and its history. [From the publication]
