Dekonstrukcinių skaitymų užrašai

LTKnyga sudaryta iš trijų dalių, pristatančių dekonstrukciją, kaip tekstų interpretavimo teoriją, istoriniu, teoriniu ir praktiniu aspektais. Knygos pirmą apžvalginę istorinę dalį „Dekonstrukcijos poveikis literatūros kritikai“ sudaro penki skyriai. Pirmame skyriuje „Literatūros kritika Jacques’o Derrida rašymo teorijoje“ aptariu, kaip Derrida rašymo filosofijoje buvo sukurti tradicijai kontroversiško teksto interpretavimo pagrindai, įtvirtinę kalbos reikšmių „slidumą“ – prieštaringumą ir dviprasmiškumą. Antrame skyriuje „Jeilio teoretikų dekonstrukciniai literatūros kritikos persvarstymai“ ir trečiame – „Dekonstrukcijos mirtis ir vaiduokliškas prisikėlimas“ aprašau Derrida teorijos persikėlimą iš Prancūzijos į Jeilio universitetą JAV, analizuoju jos įtraukimą į aktyvią literatūros kritikos apyvartą ir vėlesnį likimą. Paskutinius du šios dalies skyrius skyriau istorinei lietuvių literatūros kritikos raidai: tyriau, kokios dekonstrukcijos tendencijos joje susiformavo. Tekste „Vytauto Kubiliaus, Rimvydo Šilbajorio kritika ir dekonstrukcijos vaiduoklis“ keliu mintį, kad dekonstrukcija, tarsi koks nematomas vaiduoklis ar parazitas, veikė XX a. pabaigos lietuvių literatūros ikidekonstrukcinę kritiką. O skyriuje „Dekonstrukcijos sklaida lietuvių literatūros kritikoje“ aiškinausi, kokiomis temomis ir kokius klausimus literatūrai keldama dekonstrukcija, kaip teksto interpretavimo disciplina, nepriklausomybės laikotarpiu įsitvirtino lietuvių literatūros moksle ir kritikoje ir kokios įtakos tam turėjo lietuviškas dekonstrukcinės filosofijos ir postmodernistinės literatūros kontekstas.Antroje teorinėje knygos dalyje „(Ne)manifestinės dekonstrukcinės literatūros kritikos nuostatos“ dėmesį skiriu ne bendriesiems dekonstrukcijos terminams, kurie išsamiai aptarti daugelyje įvairių autorių knygų (ypač išskirčiau Jonathano Cullerio Apie dekonstrukciją: Teorija ir kritika po struktūralizmo (On Deconstruction: Theory and Criticism after Structuralism) ir Audronės Žukauskaitės Anapus singnifikanto principo: Dekonstrukcija, psichoanalizė, ideologijos kritika), bet mėginu išskirti ir apsvarstyti svarbiausias dekonstrukcinės literatūros kritikos nuostatas. Sudarydama ir pateikdama jų sąvadą, tikėjausi aiškiau apibrėžti filosofinės dekonstrukcijos poveikį literatūros kritikai, gerai suprasdama, į kokius prieštaravimų spąstus patenku šiuo savo antidekonstrukciniu veiksmu, norėdama apibrėžti tai, kas negali būti apibrėžta. [...] Trečia praktinė knygos dalis „Dekonstrukciniai skaitymai“ apima šešias atskirų kūrinių interpretacijas, mano publikuotas per du pirmuosius XXI a. dešimtmečius akademinėje spaudoje, bet dabar gerokai redaguotas [Iš Pratarmės].

ENThe book Dekonstrukcinio skaitymo užrašai (Notes on Deconstructive Reading) introduces deconstruction as a discipline of text interpretation and describes it, in three parts, in historical, theoretical, and practical aspects. The first part of the book, ‘The Impact of Deconstruction on Literary Criticism’, is a historical overview and consists of five chapters. Chapter 1, ‘Literary criticism in Jacques Derrida’s theory of writing’, discusses how Derrida’s philosophy of writing established the foundations for interpretation of the text controversial with regard to the tradition, which secured the ‘slippery’ nature of linguistic meanings as contradictions and ambiguities. In Chapter 2, ‘Deconstructive reconsiderations of literary criticism by Yale theorists’, and t Chapter 3, ‘The death and ghostly resurrection of deconstruction’, I describe the move of Derrida’s theory from France to Yale University in the United States, and analyse its incorporation into active circulation of literary criticism, as well as its further fate. I devoted the last two chapters of this part of the book to the historical development of Lithuanian literary criticism, exploring the trends of deconstruction that have evolved in it. In the text ‘Vytautas Kubilius and Rimvydas Šilbajoris’s criticism and the ghost of deconstruction’, I analyse some typological similarities and suggest that, like an invisible ghost or parasite, deconstruction influenced the pre-deconstructionist criticism of Lithuanian literature at the end of the twentieth century. In the chapter ‘The Diffusion of deconstruction in Lithuanian literary criticism’, I explore how deconstruction as a discipline of textual interpretation took root in Lithuanian literary criticism and scholarship during the period of independent Lithuania (1991– 2020), and how it was influenced by the Lithuanian contecontext of deconstructionist philosophy and postmodernist literature.In the second theoretical part of the book, ‘(Non)Manifest attitudes of deconstructive literary criticism’, I focus not on the general terms of deconstruction, which numerous authors have already discussed at length in a number of books, but, rather, attempt to distinguish and reflect on the most important attitudes in deconstructive literary criticism. Works by Jacques Derrida and such American and English theorists as Paul de Man, J. Hillis Miller, Gayatri Chakravorty Spivak, Christopher Norris, Jonathan Culler, Richard Rorty, and others have been encouraging and prompted the direction for the appearance of deconstruction as a discipline of interpreting texts. The third, practical, part of the book, ‘Deconstructive Readings’, covers five interpretations of individual works of Lithuanian literature and the translation of Shakespeare’s King Lear into Lithuanian published in the academic press during the first two decades of the twenty-first century. [...].