Prof. Vytauto Gudonio monografijos "Negalia visuomenėje ir vaizduojamajame mene" recenzija

LT[...] Ši monografija skirta ne tik įvairių sričių ir krypčių mokslininkams, kuriuos jau įvadinėje monografijos dalyje autorius įtikina tyrimo metodologijos pagrįstumu, atkreipia jų dėmesį į medžiagos pateikimo specifiškumą bei šio darbo tarpdiscipliniškumą. Manau, ši monografija skirta visiems žmonėms – ne tik siekiant jiems priminti, kad tarp mūsų gyvena neregintieji. Šios monografijos autorius, pristatydamas įvairių epochų ir šalių dailininkų kūrybą, įtikinamai atskleidžia, kaip gyvena bei kenčia dauguma šią negalią turinčių žmonių ir kaip tik nedaugeliui pavyksta išsiveržti iš užburto negalios rato. Išeitį iš šio užburto rato galime parodyti bendromis mūsų pastangomis įveikdami šią istorinę pandemiją. Prof. Vytautas Gudonis šią temą tyrinėja beveik 40 metų. Rengdamas knygą jis ištyrinėjo maždaug 6000 meno kūrinių (tai paties autoriaus visą gyvenimą kaupta šių darbų reprodukcijų kolekcija), panaudojo 381 mokslinį šaltinį. Tai – ne meno kritikos darbas, o socialinių nuostatų neįgaliųjų atžvilgiu, išreikštų per meno prizmę, istorinės raidos tyrimas. Tai – socialinis tyrimas, atskleidžiantis įvairių laikotarpių, visuomenių požiūrius į neregius. Šis tyrimas pristato plačią požiūrių paletę – nuo patyčių, abejingumo iki užuojautos, pagarbos ir paramos. Prof. V. Gudonis – edukologas, visą akademinį gyvenimą dirbantis vaikų ir suaugusiųjų, turinčių negalią, ugdymo srityje. Turbūt todėl profesorius buvo toks atidus šių žmonių mokymo vaizdavimui dailėje. Tai – įkvepiantys ir viltingai nuteikiantys pavyzdžiai. Monografija – fundamentalus savo turiniu, didelės apimties (beveik 600 puslapių) darbas. [...] Monografijos medžiaga pateikta specifiškai, nes ji skirta ne tik regintiems žmonėms, bet ir neregiams [p. 204].