Alkoholio žalos suvokimo įtaka blaivybės judėjimams palaikyti XIX a. ir XX a. pradžioje

LTŠio straipsnio tikslas – atskleisti alkoholio žalos vaidmens suvokimą blaivybės judėjimų (BJ) ir juos rėmusių skirtingų interesų grupių viešosios politikos siekiniuose. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) aprašyti alkoholio politikos interesus; 2) atskleisti, kaip alkoholio žala buvo suvokiama klasikinio liberalizmo kontekste; 3) identifikuoti, kaip alkoholio žalą pozicionavo BJ; 4) išskirti BJ palaikiusias interesų grupes bei politinį atsaką į socialinių grupių reikalavimą. Straipsnis remiasi literatūros apžvalga bei interpretacija. Blaivybės hegemonijos (XIX a. ir XX a. pr.) laikotarpiu socialiniai judėjimai ir skirtingos interesų grupės alkoholio žalą suvokė holistiškai: pradedant geriančiuoju, bet pabrėžiant bendruomenės interesą. Klasikinis liberalizmas alkoholio žalą kitiems nei geriantysis laikė pagrįstu principu riboti geriančiojo laisvę. Atsižvelgiant į moralinį reguliavimą, blaivybė buvo dorybė ir aukštesnio statuso tapatybės bruožas, siejamas su asmens orumu, verte, produktyvumu, sveiku ir išsilavinusiu (ar to siekiančio) piliečiu. Socialiniai judėjimai, propagavę ir palaikę blaivybę, leido žmogui rinktis tarp dviejų kraštutinių alternatyvų, iš kurių viena vedė į degradaciją, kita – į klestėjimą.Šalia BJ, kurių nariai duodavo priesaiką nevartoti alkoholio, neskatinti kitų ir propaguoti blaivybę, buvo daug juos palaikiusių interesų grupių: moterys, kurios siekė šeimos ir šalies gerovės bei savo teisių; darbininkai, kurie siekė savo teisių; kapitalistai, kuriems reikėjo blaivių darbuotojų; socialistai, kuriems reikėjo darbininkų balsų; bolševikai, kuriems reikėjo blaivių darbininkų proletarinei sąmonei ugdyti. Blaivybė buvo išsilaisvinimo iš vergijos ir baudžiavos, tautinės sąmonės ugdymo, suverenios valstybės kūrimo priemonė, skatinusi išsilavinimą ir sveikatą. Blaivybę palaikė eugenikos, higienizmo, rasės gryninimo judėjimai. Per individualų ir kolektyvinį veiksmą BL blaivų gyvenimą įprasmino kaip aukštesnių tikslų siekimo priemonę. Siekiant blaivybei tinkamos aplinkos, reikėjo griežtos alkoholio politikos: nuo griežto licencijavimo iki visiškos prohibicijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialiniai judėjimai; Blaivybė; Alkoholizmas; Interesų grupės; Alkoholis; 19 amžius; 20 amžius; Temperance movement; Alcoholism; Interest groups; Alcohol policies; 19th century; 20th century.

ENThe purpose of this article is to reveal the role of the perception of alcohol’s harm in the outcomes of Temperance Movements (TM) and of the different interest groups that supported them. The tasks to achieve this goal are the following: 1) to describe the interests of alcohol policy; 2) to reveal how the harm of alcohol was seen in the context of classical liberalism; 3) to identify how the harm of alcohol was positioned by TM; 4) to outline the interest groups that supported TM and the political response to it. The article is based on the review and interpretation of literature. Social movements and different interest groups saw the harm of alcohol holistically during the period of Temperance hegemony (19th and 20th centuries): starting with the drinker but emphasizing the community interest. Classical liberalism considered the harm alcohol caused to other people, not the drinker himself, as a reasonable principle to restrict the drinker's freedom. Temperance in the context of moral regulations was a virtue and a feature of higher status with regard to the person’s dignity, value, productivity, health and education. Social movements that promoted and supported temperance allowed to choose between two extremities: i.e., one leading to degradation and the other to prosperity. TM members took a pledge to abstain from alcohol, to encourage others to be sober and to promote sobriety.There were several interest groups alongside TM that supported this movement: the women who sought welfare of the family and country and protection of their own rights; workers who sought their rights; capitalists who needed sober workers; socialists who needed the votes of the workers; the Bolsheviks, who needed sober workers to cultivate proletarian consciousness. Sobriety was a means to develop a national consciousness and create a sovereign state that promoted liberation and health. Temperance was supported by the movements of eugenics, hygiene and race purification. TM showed sober life to be the means of achieving higher goals through individual and collective action. A strict alcohol policy, which ranged from strict licensing to total prohibition, was required to achieve a sobriety-friendly environment. [From the publication]

• Alkoholio kontrolės politikos tikslo apibrėžties ir mažmeninės prekybos licencijavimo problematika Lietuvoje / Ilona Tamutienė, Milda Graužinė. Viešoji politika ir administravimas. 2013, t. 12, Nr. 3, p. 483-497.
• Prekybos alkoholiu vietų reguliavimas: Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos patirtys / Ilona Tamutienė, Rita Andrejeva, Aistė Lazauskienė. Viešoji politika ir administravimas. 2016, t. 15, Nr. 1, p. 25-40.
• Visuomenės sveikatos koalicija alkoholio politikos įgyvendinimo procese 2007-2011 metais / Remigijus Civinskas, Darius Giedraitis. Tiltai 2022, Nr. 2 (89), p. 68-87.