Professional integrity testing and human rights

LTTyrimo tikslas – atlikti lyginamąją įstatymų ir kitų teisės aktų analizę, apimant šalis, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurios naudoja specialias testavimo procedūras, siekdamos įvertinti institucinį ir profesinį sąžiningumą. Tyrimas parodė, kad sąžiningumo tikrinimas, kaip administracinė procedūra, yra mažiau rizikinga pažeisti asmens teises ir laisves tais atvejais, kai ji taikoma vidiniame organizacijos valdyme; ji taip pat naudinga užtikrinti personalo kokybę ir drausmę. Išoriniai, ypač tiksliniai, profesinio sąžiningumo testai paprastai turi autonomines priemones ir metodus, panašias į slaptas teisėsaugos operacijas. Jie turi būti reguliuojami ir prižiūrimi taip pat griežtai, kaip ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo persekiojimo procedūros, užtikrinant persekiojamų teises ir laisves pagal specialius įstatymus.

ENThe aim of the study is to carry out comparative analysis of laws and regulations, covering countries, in particular Central and Eastern European countries, which use specific testing procedures to assess institutional and professional integrity. The study has shown that the integrity testing as an administrative procedure poses less risk of violating the rights and freedoms of a person when it is applied in the internal management of the organisation; it’s also helpful for ensuring the quality of staff and discipline. External, especially targeted, professional integrity tests usually have autonomous means and methods similar to covert law enforcement operations. They have to be regulated and supervised in the same manner as the criminal intelligence and prosecution procedures in order to guarantee the rights and freedoms of the persecuted under specific laws.