Tarp mikroistorijos, demografijos ir kaimotyros: Kražių ir Užvenčio parapijų gyvenvietės ir gyventojų namų ūkis XIX a. I pusėje

LTTaikant P. Laslett namų ūkių klasifikaciją, straipsnyje atliekamas Kražių ir Užvenčio parapijų gyventojų namų ūkio ir gyvenviečių mikroistorinis, demografinis ir kaimotyrinis tyrimas. Siekiama išsiaiškinti, kaip koreliuoja namų ūkio dydis ir struktūra su gyvenvietės dydžiu ir ar tikrai Žemaitijoje vyravo sudėtinis namų ūkis. Remiantis Kražių ir Užvenčio RKB parapijiečių sąrašais ir vizitacijomis patvirtinama, kad gyvenvietės tipas darė įtaką namų ūkio dydžiui ir struktūrai, taip pat, jog branduolinis namų ūkis sudarė ženklią abiejų parapijų namų ūkių dalį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mikroistorija; Istorinė demografija; Kaimotyra; Namų ūkiai; Kražiai; Užventis; Parapijos; Gyvenvietės; Microhistory; Historical demography; Rural studies; Household formation; Parishes; Settlement.

ENThe article deals with the relation between the settlement and household of inhabitants in the first half of the nineteenth century in Kražiai and Užventis parishes, Samogitia. In the middle of the twentieth century, John Hajnal and Peter Laslett started researching the history of resident households. The researchers formulated theoretical and methodological basics for household analysis and encouraged other history researchers and demographers to undertake similar studies. Researchers who analysed households in Central and Eastern Europe refuted or corrected numerous statements by John Hajnal and Peter Laslett. They found that the most common household in Central and Eastern Europe was the nuclear household, although in many cases it was possible to find extended households. However, there is no clear relationship between the institution and the household. After analysing the aforementioned documents, it was discovered that during the first half of the nineteenth century, the nuclear household dominated the parishes of Kražiai and Užventis. However, the extended family is dominant in the towns of Kolainiai and Pakražantis. The single-person household dominated folwarks and manorial settlements. The relationship between the settlement and the household was significant.Eight types of settlements existed in the parishes of Kražiai and Užventis in the first half of the nineteenth century: the town (miestas, miasto), the township (miestelis, miasteczko, мњстечко), the manor (dvaras, dwór, majątek, имњние), folwark (palivarkas, folwark, фольварк), the manor village (bajorkaimis, okolica, околица), the village (kaimas, wieś, деревня), behind the wall (užusienis, zaścianek, застенок), and the felling (apyrubė, obręb, обруб). The smallest household was in the town of Kražiai, while the biggest household was found in the manor estate in Užventis parish. [From the publication]

• Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia / Dalia Klajumienė. Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai / sudarytoja Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. P. 11-23.
• "Krikštas - tai ne gimimas, o laidotuvės - tai ne mirtis" : parapijų metrikų knygos istorinės demografijos ir šeimos tyrimų kontekste / Jolita Sarcevičienė. Ministri historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose / sudarytojai Zigmantas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 451-471.
• Užvenčio parapijos bajorų ir valstiečių namų ūkis 1836–1861 metais / Laurynas Giedrimas. Lituanistica. 2020, Nr. 1, p. 12-21.