Išvengiamų hospitalizacijų pokyčiai ir teritoriniai netolygumai Lietuvoje 2012–2017 m

LTTikslas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti išvengiamų hospitalizacijų paplitimo ypatumus savivaldybėse ir dinamiką laikui bėgant. Tyrimo metodai. Išvengiamų hospitalizacijų duomenys gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS „Sveidra“). Rodikliams skaičiuoti panaudoti TLK-10-AM ligų kodai, suskirstyti į ambulatoriškai valdomų ligų grupes. Apskaičiuotas išvengiamų hospitalizacijų dažnis 1 000-iui gyventojų pagal amžiaus kategorijas ir ligų grupes. Skirtumų tarp dviejų lyginamųjų rodiklių statistiniam reikšmingumui įvertinti apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai, taip pat apskaičiuoti ir įvertinti metinis procentinis ir vidutinis metinis procentinis pokyčiai. Rodiklių dinamikai ir prognozei nustatyti taikytas eksponentinio kitimo modelis, prognostinei reikšmei – tendencijos ekstrapoliacijos metodas. Rezultatai ir išvados. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius Lietuvoje 2017 m. sumažėjo 3,2 proc., iš viso užregistruota beveik 94 tūkst. išvengiamų hospitalizacijų, o 1 000 gyventojų teko 33,1 išvengiamos hospitalizacijos. Išvengiamos hospitalizacijos sudarė 13,7 proc. visų aktyvaus gydymo stacionare atvejų (arba 15,1 proc. aktyvaus gydymo stacionare atvejų, išskyrus dienos stacionarą). Išvengiamų hospitalizacijų priežasčių rodikliai per kelerius metus kito nevienodai, tačiau pagrindinėmis priežastimis išliko pneumonija, stazinis širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ir jo komplikacijos, krūtinės angina bei vaikų ausų, nosies ir gerklės infekcijos. Vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų išvengiamų hospitalizacijų rodikliai padidėjo dėl hipertenzijos, pielonefrito bei, kaip ir vaikams, dėl pneumonijos. Per 2012–2017 m. laikotarpį vaikų grupėje pastebimai sumažėjo astmos, darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų – krūtinės anginos atvejų.Lietuvoje išvengiamų hospitalizacijų rodikliai mažėja, tačiau stebimi dideli regioniniai netolygumai – išvengiamų hospitalizacijų rodikliai tarp savivaldybių skyrėsi net 4 kartus.

ENThe aim of the study. The aim of this study is to identify and evaluate the inequalities of the prevalence of avoidable hospitalizations in municipalities and the trends in time. Material and methods. Data on avoidable hospitalizations were obtained from the Compulsory Health Insurance Fund Information System (SVEIDRA). Indicators were calculated using ICD-10-AM codes for diseases, divided into groups of ambulatory care sensitive conditions (ACSC). Avoidable hospitalizations rates per 1000 population by age group and ACSC were calculated. Statistical significance of differences was estimated by calculating 95 percent confidence intervals, annual percent change and average annual percent change were estimated and evaluated. Trends and forecast of the rates were calculated using exponential growth model, predicted value was determined using trend extrapolation method. Results and conclusions. The number of avoidable hospitalizations in Lithuania in 2017 decreased by 3.2 percent, a total of almost 94 thousand avoidable hospitalization and 33.1 cases per 1000 population were registered. This made up 13.7 percent of all active care cases (or 15.1 percent of those excluding day care). The causes for avoidable hospitalizations differ during the period of investigation, but the main causes remain pneumonia, congestive heart failure, diabetes mellitus and its complications, angina pectoris and children‘s ear, nose and throat infections. In the elderly, rates of avoidable hospitalization increased due to hypertension, pyelonephritis and, as in children, pneumonia. During the 2012-2017 years, rates of children’s asthma, adult’s angina pectoris were sufficiently decreased. Rates of avoidable hospitalizations are decreasing in Lithuania, however, there are significant regional inequalities – the indicators differed about 4 times between municipalities.