Spontaniškos lietuvių kalbos nesklandumai

LTTyrinėjant sakytinę spontanišką kalbą susiduriama su vadinamaisiais nesklandumais: pauzėmis, pratisomis garsų sekomis, pasikartojančiais ar nutrūkusiais žodžiais. Vieni kalbininkai tai laiko kalbos spragomis, kiti įžvelgia kalbos kompetencijos stoką, dar kiti analizuodami sakytinę kalbą nuo jų atsiriboja. Tačiau nemaža dalis mokslininkų, ypač tyrinėjančių sakytinės kalbos tekstynus, mato, kad tai susiję su kalbos produkavimo procesu. Šiame straipsnyje tyrinėjamos dvi nesklandumų atmainos – besikartojantys žodžiai ir žodžių fragmentai. Sakytinės spontaniškos kalbos reiškiniai analizuojami struktūriniu ir morfologiniu aspektu, aptariamas jų funkcionavimas kalboje, iš kurio ryškėja, kad kartojimasis susijęs su žodžių paieška ir susidariusia pauze, po kurios šnekos aktas vėl tęsiamas.

ENResearchers exploring spoken, spontaneous speech come across so-called slips: pauses, extended sound sequences, repetitive or broken words. Some linguists consider these features to be language gaps, others associate them with lack of linguistic competence, yet others disregard them in their analysis of a spoken speech. However, a large part of researchers, especially those researching corpuses of spoken speech, see that slips are connected to the process of language production. In this article, the author examines two types of slips – repetitive words and word fragments. Phenomena of spoken, spontaneous speech are analyzed from structural and morphological perspective, the author discusses their functioning in language, which leads to realization that repetition is connected to search for words and resulting pauses, after which the act of speaking is resumed.