LTTautodailininkų meno (medžio, vytelių, tekstilės, gintaro, keramikos ir kt.) dirbiniai daugiausia žinomi iš parodų ekspozicijų, katalogų, albumų. Tačiau sovietmečiu nemaža dalis tautodailininkų kūrė ne tik reprezentacinius, bet ir pardavimui skirtus darbus. Tad įdomu pažvelgti į tautodailininkų kūrybą ir veiklą būtent šiuo aspektu. Kokiose meno įmonėse dirbo tautodailininkai, kokiu principu tokios institucijos funkcionavo, kokio tipo dirbiniai buvo kuriami ir kam jie buvo skirti? Sovietiniu laikotarpiu tautodailininkai vadinti liaudies meistrais, tad siekiant išvengti painiavos, straipsnyje vartojama "liaudies meistro" sąvoka, nesigilinant į šio termino vartosenos problemiškumą [p. 4].