LTIstorija fiksuoja lietuvių tautos glaudų ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis nuo XX amžiaus antros pusės. Tai pirmiausia susiję su lietuvių emigracija už Atlanto. XX a. pradžioje užsienyje gyveno trečdalis lietuvių tautos, o JAV gyvenančių tautiečių buvo priskaičiuojama iki 750 tūkstančių žmonių. Reta šeima Lietuvoje nebuvo surišta su išeivija. Emigracija, kuri darė tiesioginį ekonominį, kultūrinį ir politinį poveikį tautai, įtvirtino žodį “Amerika” to meto Lietuvos visuomenės gyvenime. “Amerika” paprasto lietuvio sąmonėje per laiką formavosi kaip daugiareikšmė sąvoka. Tolimas ir paslaptingas kraštas tapo ir laisvės, ir turtingumo, o vėliau ir galingo užtarėjo bei pagalbininko simboliu. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriantis Lietuvos valstybei, sąvoka “Amerika” pradeda įgauti materialesnę ir konkretesnę išraišką. Su JAV jau siejamos ne tik ekonominės, bet ir politinės bei tautinės lietuvių viltys. Tuo pačiu formuojasi naujo pobūdžio ryšiai - diplomatiniai santykiai tarp dviejų nepriklausomų valstybių - Lietuvos ir JAV Tie tarpvalstybiniai santykiai su savo sudėtingomis ir prieštaringomis problemomis tuo pačiu buvo mūsų tautos istorijos balta dėmė, nes Lietuvos visuomenė neturėjo išsamesnės ir objektyvesnės informacijos šia tema. Komunistų valdomoje Lietuvoje iš principo nebuvo skatinami analogiškų temų tyrinėjimai. Todėl daugelis istorikų, nagrinėjusių Lietuvos Respublikos 1918-1940 metų problemas, neretai rašė “stalčiui”. Tik Lietuvos atgimimas sudarė palankias sąlygas pilnai publikuoti savo ilgamečius tyrinėjimus. Neatsitiktinis ir šios knygos pasirodymas, kurios pagrindinis tikslas yra pateikti Lietuvos ir JAV politinių-diplomatinių, ekonominių santykių 1918-1929 metais įvairiapusę analizę, atkreipiant didesnį dėmesį į Lietuvos vyriausybių pozicijas, lietuvių diplomatų veiklą.Šioje studijoje, siekdamas iškelto tikslo, autorius gvildena ir nušviečia šiuos klausimus: - išaiškinama, kodėl Lietuvos vyriausybė energingai stengėsi užmegzti santykius su JAV vyriausybe; - išskiriamos Lietuvos vyriausybių 1918-1922,1923-1929 metų politikos pagrindinės kryptys JAV atžvilgiu; - atskleidžiamos pagrindinės priežastys, kodėl JAV vyriausybė ilgai nepripažino Lietuvos valstybingumo; - išryškinamas Amerikos lietuvių visuomenės atstovų politinės veiklos pobūdis, kryptis, reikšmė, remiant Lietuvos vyriausybes; - nustatoma Lietuvos vieta politiniuose ir ekonominiuose JAV planuose, atskleidžiamas jos vyriausybės bei biznio veikėjų ir Lietuvos valdžios santykių pobūdis ir ypatybės; - įvertinama šių santykių reikšmė Lietuvos vyriausybei ir gyventojams. Be to, analizė leidžia geriau suprasti to laikotarpio Lietuvos užsienio politiką ir geriau nušviesti JAV vyriausybės pozicijas Lietuvos atžvilgiu. Knygoje naujai keliamos gana svarbios diplomatinės problemos: Lietuvos vyriausybės santykiai su įvairiomis JAV karinio, ekonominio pobūdžio organizacijomis, pateikiama sudarytų su jomis sutarčių analizė; atskleidžiamos JAV pozicijos dėl Lietuvos teritorijos bei sprendžiant Klaipėdos problemą; pirmą kartą istoriografijoje nagrinėjama Lietuvos ir JAV santykių raida bei su ja susiję klausimai: pašto perlaidų, prekybos, arbitražo ir konsiliacijos sutartys; naujai įvertinama Amerikos brigados reikšmė; atskleidžiama finansinių santykių esmė; aiškinamos JAV laviravimo ir Lietuvos valdančiųjų sluoksnių tam tikros nuolaidžiavimo politikos priežastys.Chronologinės studijos apima laikotarpį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki 1929 metų pasaulinės ekonominės krizės, kuri prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Krizė turėjo tam tikros įtakos Lietuvos ir JAV santykiams, ypač ekonominiams. Be to, 1929 metais Lietuvoje A. Voldemaro vyriausybę pakeitė politiškai lankstesnė J. Tūbelio vyriausybė, kurios pasirodymą tarpvalstybinių santykių arenoje gana šiltai priėmė JAV diplomatai (iš įvado).