LTVos išgirdus Vinco Kisarausko pavardę, prieš akis iškyla konstruktyvių figūrų kombinacijos, griežtai struktūruota erdvė, ryškios lokalios spalvos, šie dalykai persmelkia visas dailininko kūrybos sritis, tarp jų irgrafiką. Išskyrus б-ojo dešimtmečio linoraižinius. Būtent šis laikotarpis ir patraukė mūsų dėmesį sklaidant įvairiuose archyvuose bei kolekcijose saugomus dailininko estampus, kurių neapsakoma gausa bei įvairovė patvirtino Kisarausko amžininkų teiginius — jo būta itin kūrybingo, talentingo ir nenuilstančio eksperimentuotojo. Visą gyvenimą Kisarausko kurtos grafikos pluoštai atspindi nuolatinį, nepertraukiamą kūrybinį procesą, kuris veikiau reiškėsi kaip dailininko siekis save realizuoti, o ne „kažką atrasti siekiant Olimpo viršūnės, galvojant, kad darai šedevrus" . Todėl žvalgantis po tuos darbinio proceso klodus naivu tikėtis preciziškos meistrystės. [Iš straipsnio, p. 14]
ENTwo art critics and exhibition curators, Kristina Kleponytė and Jurga Minčinauskienė, from the Graphic Arts Centre Gallery in Vilnius, contributed the article 'The Early Relief Prints', about linocuts by Kisaurauskas that were previously almost unknown to researchers. The prints he made in the late 1950s as a painting student at Vilnius Art Institute were discovered in the Department of Drawings and Prints in Vilnius University Library.