Kariniai dronai: ar galime apsaugoti civilius?

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kariniai dronai: ar galime apsaugoti civilius?
Alternative Title:
Armed drones: can civilians be protected?
In the Journal:
Teisės mokslo pavasaris. 2020, 2020, p. 229-247
Contents:
Įvadas — Karinių dronų naudojimo poveikis civiliams — Kaip kariniai dronai turėtų būti naudojami, siekiant apsaugoti civilius? Atskyrimo principas ; Proporcingumo principas — Karinių dronų naudojimo praktika. Skiriamieji smūgiai ; Dvigubi smūgiai — Karinių dronų naudojimo teisinio reguliavimo perspektyvos — Išvados.
Keywords:
LT
Tarptautinė teisė / International law.
Summary / Abstract:

LTKariniai dronai - karinė technologija, vis dažniau naudojama karinių operacijų vykdymui ir stebėjimui. Išskirtinės dronų technologinės ypatybės lemia dronų pranašumą daugelyje karinių operacijų prieš įprastus pilotuojamus karinius orlaivius. Karinės operacijos dronais dažniausiai vykdomos netarptautinio ginkluoto konflikto situacijose, kurioms taikomas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (II protokolas). Dronų panaudojimas netarptautinio ginkluoto konflikto metu sukelia daugybę teisinių problemų tarptautinės humanitarinės teisės srityje, siekiant užtikrinti civilių apsaugą. Vis dėlto, remiantis tarptautine humanitarine teise, dronai yra teisėtas ginklas. Karinių dronų, kaip kariavimo priemonės, naudojimui aktualiausi tarptautinės humanitarinės teisės atskyrimo ir proporcingumo principai. Išskirtinės dronų technologinės ypatybės užtikrina galimybę jų operatoriams efektyviai įgyvendinti šių principų reikalavimus. Tačiau praktikoje kariniai dronai yra pernelyg dažnai naudojami, pažeidžiant minėtus principus. Todėl šiuo metu esamas dronų naudojimo teisinis reguliavimas negali užtikrinti tinkamos civilių apsaugos. Papildomas dronų naudojimo teisinis reguliavimas JT lygmeniu galėtų sudaryti prielaidas užtikrinti geresnę civilių apsaugą netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Vis tik dėl sudėtingų sprendimų priėmimo procedūrų JT institucijose ir valstybių atstovų pasyvumo naujo teisinio reguliavimo artimiausiu metu tikėtis nereikėtų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dronai; Kariniai konfliktai; Civiliai gyventojai; Apsauga; Tarptautinė humanitarinė teisė. Keywords: Drones; War conflicts; Civil residents; Protection; International humanitarian law.Reikšminiai žodžiai: Teisinis reguliavimas; Tarptautinė humanitarinė teisė; Karinės technologijos; Kariniai dronai; Civiliai; Apsauga; Naudojimas; Perspektyvos; Legal regulation; Military technology; Armed drones; Civilians; Security; Usage; Perspectives.

ENArmed drone is a military technology that is being used not only for surveillance but also in combat operations. In some military operations the distinctive technological features of drones offer an advantage compared to manned aircraft. Most of the military operations which are conducted by drones fall under Protocol Additional to the Geneva Conventions of 12 August 1949 and Relating to the Protection of Victims of Non-International Armed Conflicts (Protocol II). The use of military drones in non-international armed conflicts causes many legal problems in the international humanitarian law, concerning the protection of civilians. Nevertheless, armed drones are legal under international humanitarian law. The most relevant principles of international humanitarian law concerning the use of armed drones are distinction and proportionality. These principles can be fulfilled more effectively by drone operators because of the advanced technology of drones. However, the use of armed drones in real life operations usually violate the international humanitarian law and its core principles. Thus, existing regulation cannot protect the lives of civilians. Additional regulation of armed drones at the UN level could create international legal mechanism which would protect the civilians. However, the current political situation, as well as the difficult decision-making procedures at the UN institutions, suggest that future legal regulation is not likely to be enacted anytime soon. [From the publication]

ISSN:
2345-0878; 2538-8916
Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/92982
Updated:
2022-08-23 14:05:18
Metrics:
Views: 13    Downloads: 4
Export: