Sąjūdžio susikūrimas Kaune
LTSusikūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio respublikinei iniciatyvinei grupei (RIG), Kaune analogiška struktūra atsirado labai greitai - jau po savaitės, birželio 10 d. Tą dieną susirinkusieji Kauno architektų namuose po A. Juozaičio paskaitos "Politinė kultūra ir Lietuva" išrinko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinę grupę. Šiuo kaunietiškos Sąjūdžio struktūros susikūrimu prasidėjo antrasis LPS struktūrizacijos etapas, arba "Sąjūdžio ėjimas per Lietuvą". Vos tik susikūrusi, ši LPS rėmimo grupė aktyviai įsitraukė į kylančio visuomeninio judėjimo struktūros ir veiklos svarstymų procesą, o ilgainiui perėmė politinių siekių formavimo iniciatyvą ir tapo radikaliąja LPS dalimi. Toks šios Sąjūdžio organizacijos ypatumas LPS struktūroje domino beveik visus iki šiol apie Sąjūdį rašiusius tyrinėtojus, mėginusius įžvelgti ir jos radikalumo priežastis. Jų ieškant buvo susitelkta jau į patį LPS Kauno miesto iniciatyvinės grupės steigimo procesą. Tokio organizacinio ypatumo šaknys - judėjimo aktyvistų tapatybės ir gyvenimo istorijos, kurias stipriai paveikė miesto charakteris. Kaunas buvo vadinamas lietuviškiausių ir vakarietiškiausiu miestu, o sovietinis režimas žvelgė į Kauną kaip į galimą neramumų ir priešinimosi valdžiai židinį. Siekiant sunaikinti Kauno išskirtinumą ir "laikinosios sostinės" dvasią, miestas buvo dirbtinai "technokratinamas", nepaliekant nė vienos humanitarinės aukštosios mokyklos. Taip pat buvo palaikomas mitas, kad vakarietiškas, nepriklausomas ir verslus miestas - nedvasingų "spekuliantų sostinė". Nepaisydamas valdžios siekių ir priešpriešinimo Vilniui, Kaunas išliko kultūros miestas, kur domėjimasis vakarietiškomis tendencijomis derėjo su tautiniu pasididžiavimu. [Iš straipsnio, p. 318]
