Prieškario Lietuvos karininkijos dorovinės vertybės :

LT1918-1940 m. Lietuvos kariuomenėje buvo tradicijų kūrimo laikas. Jos formavosi užsienio šalių kariuomenių pavyzdžiu, tačiau perimama patirtis nebuvo vienareikšmė. Šio laikotarpio pabaigoje tvirtos Lietuvos kariuomenės tradicijos dar nebuvo susiformavusios. Prieškario karininkai, kaip liudija spauda, nemažai dėmesio skyrė pernelyg teoriniams profesinės etikos klausimams: profesinės garbės sampratai, karininkų elgesio ir tarpusavio santykių problemoms. Profesinės garbės sąvoka atspindėjo idealų Lietuvos karininko tipą su šiai profesijai tinkamomis charakterio savybėmis ir dorovės nuostatomis, taip formuluoti ir profesinės etikos reikalavimai. Tarpukario Lietuvos karininkijos gyvenimo praktika smarkiai skyrėsi nuo idealo. Griežtos drausminės nuobaudos ir garbės teismai buvo bejėgiai prieš įvairius karininkų nusižengimus. Buvo pastebimos ryškios aukštosios karininkijos piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tendencijos. Tai rodo, kad karininkai nebuvo įsisąmoninę profesinės dorovės reikalavimų ir stokojo asmeninės brandos. Prieškario Lietuvoje buvo pastebimos pastangos suformuoti karininkiją kaip tam tikrą visuomenės elitą su išskirtiniais elgesio ir gyvenimo bruožais. Todėl profesinės garbės samprata iš esmės atspindėjo luominės ("munduro") garbės reikalavimus ir akcentavo karininkų profesijos išskirtinumą. Toks požiūris neigiamai veikė pačios karininkijos dorovinę sąmonę ir visos visuomenės nuostatas kariuomenės atžvilgiu. Šių dienų demokratinės Lietuvos požiūriu tokia prieškario patirtis turėtų būti vertinama neigiamai, norint išvengti panašių klaidų ir pavojingų tendencijų ateityje.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika. Kariuomenė. Moralė. Profesinė etika.

EN1918-1940 was the time of creating traditions of Lithuanian army. They were formed by the example of foreign armies, but the experience overtaken was ambiguous. In the end of this period, Lithuanian army did not have steady traditions still. Press witnesses that before the war military officers paid too much attention to theoretical questions of professional ethics: the understanding of professional honour, and the problems of behaviour and interpersonal relations of military officers. The concept of professional honour reflected the image of ideal Lithuanian military officer with such personal features and moral values that had to be characteristic to this profession; thus, this was the way how the requirements for professional ethics were formed. In practice, the way of life of Lithuanian interwar military officers greatly differed from the ideal. Strict disciplinary punishments and the court of honour were helpless against various violations of military officers. Top level military officers’ abuse of their official position was obvious. This shows that military officers did not admit the requirements of professional ethics and lacked for personal maturity. Before the war, Lithuanian army tried becoming certain public elite with exceptional behaviour and life norms. Therefore, the concept of professional honour essentially represented moral requirements for military officers, and highlighted the exceptionality of their profession. Such attitude negatively affected moral consciousness of the army itself and the attitudes of the society towards the army. From the position of contemporary democratic Lithuania, such before-the-war experience should be evaluated negatively in order to avoid similar mistakes and dangerous tendencies in future.