Skirtis ir nomadinis mąstymas G. Deleuze'o "Platonizmo nuvertimo" programoje

LTJei norėtume apibrėžti ankstyvosios Deleuze‘o filosofijos programą, jai labiausiai tiktų paties Deleuze‘o iš F. Nietzsches pasiskolintas pavadinimas - "platonizmo nuvertimas". Platonizmu Deleuze'as vadina ne tik Platono, bet ir visą klasikine bei moderniąją filosofiją, nes "platonizmo nuvertimas" Deleuze'ui reiškia pamatinių prielaidų, kuriomis remiantis tikrovė suprantama kaip rišli visuma, permąstymas ir galbūt atsisakymas. Viena svarbiausių - tapatybės prielaida, kuri įgalina tikrovės kaip tvarkingos visumos (kosmos) pažinimą ir to žinojimo atitikimą tikrovei. Deleuze'as radikaliai formuluoja savo uždavinį - "įsteigti simuliakrus kuriantį, išjudinantį chaosą ir iškelti vieną fantazmą - patį nekalčiausią iš visų - platonizmo nuvertimo". Chaoso įsteigimas atvertų galimybes kitoms tikrovėms, o simuliakrai, naikinantys ribą tarp provaizdžio ir atvaizdo, tikrovės ir reprezentacijos, leidžia kelti žinojimo anapus metafizinių perskyrų klausimą. Tai yra ir nomadinio mąstymo sąlyga. Nomadinis mąstymas - viena svarbiausių sąvokų G. Deleuze‘o filosofijoje, kartu puikiai tinkanti paties filosofo mąstymo pobūdžiui nusakyti [p. 31].