Gilles'is Deleuze'as: mėginimas jį suprasti

LTGilles'is Deleuze'as - vienas iš žymiausių mąstytojų, paprastai priskiriamų poststruktūralistams. Tiesa, šis kuopinis pavadinimas reiškia ne ką daugiau, kaip (vis dar) dabartinį prancūzų filosofinį mąstymą kartais labai jau neapibrėžtu pažyminiu „filosofinis". Deleuze'as taip pat vienas iš žymiausių postmodernaus mąstymo atstovų ir grindėjų. Jis plėtojo savo programiškai naują filosofiją, kurią ne taip jau lengva perprasti ir apibūdinti. O tai svarbu, nes perpratus Deleuze'ą, atsivertų ištisas pamatinis postmodernaus mąstymo klodas. Tačiau daug lengviau kartoti efektingus Deleuze‘o terminus, šokiruojančias ir šiek tiek, o kartais ir gerokai mįslingas jo tezes ar atpasakoti ryškius, dėmesį traukiančius jo veikalų epizodus. Dažniausiai taip ir daroma. Jo tekstai - mėgstamas parafrazių šaltinis, jo posakiai - dabartinio inteligentų folkloro dalis, jo žodžiais kalba ir tie, kurie niekada nėra mėginę skaityti Deleuze‘o ar įstrigo perskaitę vos kelis puslapius. Tokioje situacijoje turi būti kone begėdis, kad sakytum, jog Deleuze‘o tekstai dažnai sunkiai suprantami ar siūlytum kelti klausimą, kaipgi vis dėlto juos suprasti: tai pažeidžia griežčiausią dabartinį tabu, uždėtą naivumui. Vis dėlto manau, kad ši mažutė transgresija būtina, kad įgytum tinkamą, kritinį santykį su Deleuze‘o veikalais [p. 5].