Žmogus iš Panteono. Tado Ivanausko laiškai Teofiliui Zubavičiui

LTApie prof. Tadą Ivanauską (1882–1970), regis, žinome labai daug, bet sekliai – dažniausiai iš ankstesnių kartų paveldėtus mitus bei atsiminimus. O Lietuvos centrinio valstybės archyvo bylose saugomi T. Ivanausko laiškai gamtininkui Teofiliui Zubavičiui (1914–1993) ir T. Zubavičiaus laiškai profesoriui yra autentiški ranka rašyti dokumentai, liudijantys per daugiau nei trisdešimt metų besikeičiantį tų dviejų žmonių gyvenimą ir aplinkybes.Tikime, kad iš rankraščių transkribuoti tekstai bus naudingi istorikams, biografams ir gamtos tyrinėtojams. Manome, kad jie galėtų pasirodyti įdomūs ir kitiems skaitytojams. Laiškuose atspindėtas per ilgą laiką kintantis dviejų žmonių dialogas ir juos supantis pasaulis. Kartu su laiku keičiasi ir patys apie save rašantys žmonės. Laiškų tekstai primena muzikinį kūrinį ar minimalistinį dokumentinį romaną. Juoba kad kalbasi du asmenys, kuriuos skiria trisdešimt dvejų metų amžiaus, patirties ir socialinių aplinkybių ribos. Laiškuose pasitaikančios rašybos ir skyrybos klaidos pataisytos minimaliai, nesistengiant jų sunorminti. Žodžių galūnės ar rašyba pakeista tik tiek, kad netrukdytų suprasti, apie ką kalbama [Iš Pratarmės].