Lietuvių juostų simbolika

LTJuostų tradicijoje, kaip ir bet kurioje kitoje tradicijoje, forma gyvuoja ilgiau už atmenamą turinį. Nepaisant to, tradicinio meno esmė visuomet buvo šventybės išreiškimas, padėti išsaugoti sakralųjį žinojimą. Lietuvių liaudies juostų ir jų ornamento ištakos siekia tuos laikus, kai žmogus mitologiškai buvo įprasminęs visą pasaulį, netgi savo aprangą. Tradiciniai juostų ornamentai susiję su senoviniu simbolių raštu. Specifinė juostos simbolika greičiausiai išsivystė iš jos paskirties ką nors sujungti, surišti, susieti. Atitinkamą simbolinę prasmę juosimas juosta turėjo įvairiose apeigose, tarp jų per vestuves, laidotuves ir pan. Dvasiškai svarbių objektų aprišimas simbolizuoja pakylėjimą iš kasdienybės – į šventybės lygmenį. Juosta atliko ir apsauginį bei mitinės ribos vaidmenį. Lietuvių tradicijoje austa juosta taip pat tarnavo ir kaip mediatorius – auka, tarpininkas tarp žmonių ir mitinių būtybių. Merginų dovanotos juostos simbolizavo draugystę, artumą, simpatijas. Galima įžvelgti ir juostos reikšmės panašumą mitologinio tilto simbolikai. Juosta buvo ir simbolinė dvasinės apsaugos priemonė, lydėjo žmogų per gyvenimą, visas svarbiausias šeimos šventes. Suvalkijoje, Dzūkijoje, Gudijoje, Rusijoje, Komijoje vyrauja vestuvių ir krikštynų papročiai su juostomis, o Lietuvos vakaruose gausu laidotuvių papročių su juostomis, kurie nėra tokie būdingi rytiniams kaimynams. Šie faktai patvirtina N. Vėliaus iškeltą hipotezę apie ryto mitologijos didesnį populiarumą tarp rytų baltų, vakaro – tarp vakarų.Reikšminiai žodžiai: Juostos; Lietuviškos juostos; Ornamentai; Simboliai; Simbolika; Tautinė juosta, ornamentika, simboliai, apeigos; Tekstilė; Bands; Decorations; Lithuania; Lithuanian sashes; National ribbon, ornamentation, symbols, rites; Symbolism; Symbols; Textile.

ENIn the tradition of sashes, like in any other tradition, the form survived longer than the content. In spite of this, the core of traditional art has always been the expression of sacredness, attempts to preserve the sacred knowing. The origin of Lithuanian national sashes and their patterns date back to the times when people attributed a mythological meaning to the entire world even by their clothes. Traditional patterns of sashes are related to ancient symbols. Sashes most likely acquired their respective symbolic meaning from their purpose: to connect, tie and relate something. Tying of a sash had a specific symbolic meaning in various ceremonies, including weddings, funerals, etc. Tying of spiritually important objects symbolised uplift from a daily life – to the level of sacredness. The sash also played a protective role as well as the function of a mythic boundary. In the Lithuanian tradition, a woven sash also served as a mediator – a victim, an intermediary between people and mythic creatures. Sashes given as a gift by young women represented friendship, closeness and liking. A parallel can also be drawn between the meaning of the sash and the symbols of a mythological bridge. The sash also was a symbolic tool for spiritual protection, it accompanied people throughout their lives, all the major family celebrations. Wedding and baptising customs involving sashes are predominant in Suvalkija, Dzūkija, Belarus, Russia, Komi Republic, and funeral customs with sashes are numerous in western Lithuania, which is less typical of its eastern neighbours. These facts confirm the hypothesis raised by Norbertas Vėlius about greater popularity of morning mythology with the Eastern Balts and evening mythology with the Western ones.