[Energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo vertinimas]

LTDisertacijos autoriaus pasirinkta tema „ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ VISUOMENINIO PRIIMTINUMO VERTINIMAS“ yra aktuali ir laiku atlikta, nes šiame technologijų ir inovacijų laike labai svarbus yra ne tik naujovių kūrimas ir diegimas, tačiau ir visuomenės požiūris bei pasirengimas naudoti naujas technologijas. Energijos vartotojas gali lengvai susidaryti klaidingą nuomonę, nes naujos technologijos apima kompleksiškai pagrįstą veikimo principą, sudėtingą įdiegimo procesą ir kitus veiksnius, kurie visuomenei ne visada yra suprantami. Todėl visuomenė turėtų gauti ir suvokti bendrą informaciją apie jau naudojamas arba naujas energetikos technologijas bei kiek įmanoma tiksliau suprasti jų veikimo principus, kad galėtų vertinti naujų energetikos technologijų teikiamą naudą arba žalą. Nuo pakankamo (nepakankamo) gaunamos informacijos kiekio ir gebėjimo suprasti naujų energetikos technologijų teikiamą naudą (žalą) priklauso visuomeninis technologijų priimtinumo lygis. Tačiau energetikos technologijų priimtinumo vertinimas yra daugiakriteris, kuris nėra apsprendžiamas vienpusiai. Be bendrojo energetikos technologijų priimtinumo, yra ir ekonominis, kurį apsprendžia ne tik nauda (žala), tačiau ir tam būtini dideli finansiniai ištekliai, kurių stygius gali riboti naujų energetikos technologijų priimtinumą. Tačiau dažnai energetikoje naudojama mažų kaštų politika ne visada yra teisinga. Todėl labai svarbu suprasti, kaip ir kodėl visuomenė priima naujas energetikos technologijas ir koks yra tokių technologijų diegimo sukeliamas ekonominis iššūkis valstybei bei pačiai visuomenei.Svarbu pažymėti, kad autoriaus sukurta metodika gali būti taikoma atlikti energetikos ir kitų technologijų visuomeninį vertinimą ateityje, nes atliktas tyrimas yra momentinis, o vertinant technologijų visuomeninį priimtinumą, svarbus dinamikos veiksnys ir nuolatinis technologijų visuomeninio priimtinumo monitoringas, leidžiantis taip pat nustatyti technologijų visuomenino priimtinumo skatinimo politikos rezultatyvumą bei ją tobulinti. Pirmojoje darbo dalyje susistemintas ir apibendrintas energetikos technologijų priimtinumo visuomenėje konceptualizavimas, atlikta jo analizė. Išanalizuotos diegiamos ir planuojamos diegti energetikos technologijos, aprašyti jų vertinimo būdai, susisteminti vertinimo kriterijai. Išnagrinėti bei aprašyti atskiri energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo vertinimo modeliai, pagal kuriuos sukurtas koncepcinis technologijų priimtinumo taikymo modelis, skirtas naudoti Lietuvoje, o atlikus atitinkamas korekcijas, galimas pritaikyti globaliai. Antrojoje darbo dalyje, remiantis teorinėmis nuostatomis, išanalizuota energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo vertinimo metodologija, atskleistųjų ir nurodytųjų (kontingento) pirmenybių priimtinumo vertinimo metodų principai. Paaiškinama koncepcinio energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo vertinimo modelio integracija su energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo vertinimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje, remiantis koncepciniu energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo modeliu, suformuotas tyrimo tikslas, iškeltos tyrimo hipotezės, sukonstruotas empirinis energetikos technologijų priimtinumo vertinimas Lietuvoje. Darbo pabaigoje pateikiamos argumentuotos ir pagrįstos išvados bei rekomendacijos, kurios atliepia darbo įvade suformuluotus uždavinius.Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Disertacijos apimtis – 153 puslapiai, joje yra 13 paveikslų, 13 lentelių, literatūros sąraše nurodytas 191 darbe panaudotas šaltinis. Disertacijos autorius Ignas Mikalauskas aktyviai dalyvauja mokslinėje ir pedagoginėje veikloje. Disertacijos tematika paskelbtos 7 publikacijos, jaunasis mokslininkas aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose ir seminaruose, dėsto Vilniaus universiteto Kauno fakultete bakalaurų bei magistrantūros studijų programų studentams tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.