LTIki šiol atliktų teorinių ir empirinių tyrimų rezultatai rodo, kad tvaraus vartojimo kontekste darbo vietai atitenka svarbus vaidmuo. Remiantis šiais rezultatais keliama hipotezė, kad darbo vietoje įgyta teigiama patirtis bus perkelta ir pritaikyta asmeniniame gyvenime. Kita vertus, darbinis gyvenimas lemia ir nemažai tvaraus vartojimo apribojimų. Jie aktualizuoja darbo ir asmeninio gyvenimo balanso fenomeno raiškos pažinimo tvaraus vartojimo elgsenoje aktualumą. Atsižvelgus į nevienareikšmius iki šiol atliktų tyrimų rezultatus, šiame straipsnyje keliamas tikslas atskleisti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso bei tvaraus vartojimo sąsajas pasitelkus aukštųjų mokyklų darbuotojų atvejį. Siekiant įgyvendinti tyrimą, straipsnyje aptariamas teoriškai pagrįstas tvaraus vartojimo konstruktas, konceptualizuojamas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas bei kiti su darbu susiję veiksniai. Buvo suformuluotos keturios prielaidos, kurios tikrintos nustatant Lietuvos universitetų darbuotojų imties empirinio darbo ir asmeninio gyvenimo balanso bei tvaraus vartojimo sąsajas. Jos interpretuojamos remiantis 439 visiškai užpildytų klausimynų duomenimis. Tyrimo rezultatai leidžia tvirtinti, kad darbo ir asmeninio gyvenimo konfliktas yra neigiamai susijęs su tvariu vartojimu asmeniniame gyvenime, tačiau ryšys yra gana silpnas. Nustatyta, kad darbo ir asmeninio gyvenimo konfliktas reikšmingai neigiamai veikia tvarų vartojimą per sveiko gyvenimo būdo dimensiją. Rezultatai atskleidžia, kad svarbiausi darbo veiksniai, kurie galėtų padidinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, yra organizacijos palaikymas, teisingas atlyginimas bei galimybė pačiam planuoti savo veiklas. Jį labiausiai mažina ilgos darbo valandos ir papildomas darbas iki vėlumos bei savaitgaliais. Apibendrinant empirinio tyrimo rezultatus, galima teigti, kad patvirtintas gana silpnas teigiamas darbo ir asmeninio gyvenimo balanso bei tvaraus vartojimo ryšys.Gauti rezultatai skatina ateities tyrimų kryptį ir suteikia pagrindą kitų tyrimų, susijusių su darbu veiksnių raiškos tvaraus vartojimo kontekste, aktualumui, kadangi vien darbo ir gyvenimo balansas nepaaiškina tiriamo fenomeno.
ENRecent literature repeatedly suggests that in the context of sustainable consumer behaviour the workplace has an important role. The workplace can influence consumer behaviour by providing knowledge and creating habits that stimulate sustainable consumption at home. According to existing research, it is a big probability that experience acquired at the workplace will be transferred and used in private life. On the other hand, the working life determines a number of constraints for sustainable consumption as well. This paper examines the relationship between work-life balance and sustainable consumption in private life among university employees. Although the empirical results allow confirming the positive link, the relation is rather weak, opening the horizons for further exploration of other possible workrelated determinants of sustainable consumption.