Kelmės valsčiaus katalikų liaudies pamaldumo praktikos
LTKelmės valsčiaus teritorija galėjo būti suformuota po 1918 metų lapkričio mėnesio 21 dienos ir gyvavo iki 1947 metų, kada tapo apskrities centru. Lietuvos Bažnyčios istorija kalba, kad Kelmei, esant valsčiumi, jos teritorijoje vyravo dvi krikščioniškos konfesijos – Katalikų ir Evangelikų. Evangelikų bendruomenė su savo centru buvo tik Kelmėje. Kelmės valsčiuje 1918-1947 metais Katalikų bendruomenė būdama skaitlingiausia, praktikavo liaudies pamaldumo praktikas, kurios buvo praktikuojamos ne šventų Mišių metų bažnyčioje, namų bei gamtos aplinkoje. Mokslinių tyrimų, kur atskirai nagrinėjamos katalikų liaudies pamaldumo praktikos Kelmės valsčiuje, nėra. Kadangi norit atskleisti Kelmės valsčiaus teritorijoje praktikuotas liaudies pamaldumo praktikas, jų ištakas ir priežastis, teko pasitelkti istorine, etnologine, archyvine ir vasaros ekspedicijų metu surinktus šaltinius. Tyrimo tikslu buvo pasirinkta atskleisti Kelmės valsčiuje praktikuotas katalikų liaudies pamaldumo praktikas. Tikslui pasiekti buvo pristatomas Kelmės valsčiaus katalikiškų šventovių išsidėstymo arealas, atskleidžiama Kelmės valsčiuje praktikuotos katalikų liaudies pamaldumo praktikos ir remiantis istorine medžiaga nustatomos šių praktikų kilmių ištakos ir priežastys. Atliktas tyrimas leido teigti šias išvadas, pirma, Kelmės valsčiaus teritorijoje katalikiškų šventovių išsidėstymo arealą, kur praktikuotos liaudies pamaldumo praktikos buvo Liolių šv. Simono ir Judo Tado; Saudininkų (Maironių) Švč. Mergelės Marijos, Pakražančio Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo bei Žalpių šv. Benedikto parapijos. Jų centre – Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija su Verpenos Šv. Onos koplyčia ir Šaltenių (Juodeikių) Šv. Jėzaus Širdies bei Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos oratorijomis.Taip pat liaudies pamaldumo praktikos sutinkamos ir Saudininkų (Maironių) Švč. Mergelės Marijos koplytėlėje. Tai rodo, kad Kelmės valsčiaus teritorijos parapijose praktikuojamos liaudies pamaldumo praktikos atliekamos bažnyčiose, koplyčiose, oratorijose, viešuose oratorijose bei namų aplinkose. Antra, Kelmės valsčiaus teritorijos parapijose atliekamos liaudies pamaldumo praktikos buvo išpildomos Bažnytinių metų kalendorinių švenčių/atlaidų ir šeimos švenčių (šermenų, mirusiųjų paminėjimų) metu. Trečia, iš 9-ių Kelmės valsčiaus šventovių (bažnyčių, oratorijų, koplyčių) 8-iuose buvo praktikuojamos bendros advento Rarotinės pamaldų, gavėnios bei šermenų ir mirusiųjų paminėjimų „Žemaičių Kalvarijos Kalnų“, Gegužinių ir Birželinių pamaldų liaudies pamaldumo praktikos. Ketvirta, tarp katalikų liaudies pamaldumo praktikų, kurios Kelmės valsčiuje buvo praktikuojamos keliose iš parapijų – tai atlaidų ir švenčių metų praktikuojamo užtarimo Šv. Antano, Šv. Onos bei Kristaus Motinos Marijos giesmės. Šv. Jurgio ir Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai su savo giesmėmis buvo žinomos tik Kelmės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atlaidai – tik Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos viešojoje oratorijoje, kur buvo giedama giesmė „Vilniaus Aušros Vartų koplytėlėj“. Penkta, Kelmės valsčiaus parapijose praktikuojamų liaudies pamaldumo praktikų ištakos ir priežastys sietinos su Bažnyčios liturgija, su nuo seno kaimynystėje iki XIX a. pabaigos veikusių vienuolijų, o vėliau šventovių (Šiluva) ir vietos dvasininkų žmonėse aktyvia pastoracine kultūra. Pateiktos išvados pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad jos teritorijoje praktikuotas katalikų liaudies pamaldumo praktikas suformavo anksčiau Kelmės valsčiaus kaimynystėje veikusių vienuolijų pastoracinė veikla.
ENThe territory of Kelmė Valsčius (rural district) could be formed after November 21, 1918, and existed until 1947, when it became the centre of the county. The history of the Lithuanian Church says that there were two Christian denominations, Catholic and Evangelical, in the area of the Kelmė Valsčius. The Evangelical community with its centre was only in the town of Kelmė. In 1918-1947, the Catholic community, being the most numerous here, used the practices of folk piety. This took place not inside the church during the Holy Mass, but in the home and/or natural environment. No separate research on the practice of Catholic folk piety in Kelmė area had been done before. Therefore, in order to reveal the practices of folk piety, as well as their origin and reasons, in the area discussed, the historical, ethnological and archival sources as well as data obtained during summer expeditions had to be used. The purpose of the research was to reveal the practices of Catholic piety in Kelmė Valsčius. To reach the goal, the area with Catholic shrines located have been outlined, the practices of Catholic folk piety have been revealed, as well as the origins and causes of these practices identified on the basis of historical material. The following conclusions have been drawn from this study. Firstly, the area with folk piety practices practiced in Kelmė area comprises the parishes as follows: Simon and Judas Thaddaeus in Lioliai, Virgin Mary in Saudininkai (Maironiai), Annunciation to the Virgin Mary in Pakražantis and St. Benedict in Žalpiai. The parish of the Assumption of the Virgin Mary into Heaven with Verpena St. Anne's Chapel and oratories of St. Heart of Jesus in Šalteniai (Juodeikiai) and Our Lady of the Gate of Dawn in Palendriai lies in the centre of the area. Folk piety practices are also found in Saudininkai (Maironiai) in the Virgin Mary Chapel.Hence, the folk piety practices in parishes of Kelmė district were performed in churches, chapels, oratorios, public oratorios and home environments. Secondly, the practices of folk piety in the parishes wee fulfilled during the Church year calendar holidays/feasts and family celebrations (sermons, commemorations of the dead). Thirdly, out of 9 shrines (churches, oratorios, chapels) in Kelmė district, general Advent Rorate services were practiced in 8 ones, as well as the practice of folk piety during the Lent, the mourning of the dead in the Samogitian Calvary Mountains, May and June services. Fourthly, among Catholic folk piety practices common in several Kelmė parishes, songs for intercession of St. Anthony, St. Anne and the Mother of Christ had been chanted during the feasts and parish festivals. The St. George and Assumption of Mary into Heaven feasts are known to take place only in the Assumption Church, while the feast of Our Lady of the Gate of Dawn was held only in the public oratorio of the Church of Our Lady of the Gate of Dawn in Palendriai, where the song "Vilnius Gate of Dawn Chapel" was being chanted. Fifthly, the origins and reasons of the folk piety practices in the parishes of Kelmė district should be related to the liturgy of the Church, as well as to the culture of the monasteries observed in the area from the olden times to the end of the nineteenth century and the active pastoral work of local clergy among the people. The presented conclusions support the hypothesis raised at the beginning of the study, i.e., that when Kelmė was an administrative rural district, it was the active previous pastoral work by the monasteries that formed the practices of Catholic folk piety in this district.
