LTIlgi Žygimanto Augusto valdymo metai pasižymėjo ilgu vidaus ir išorės taikos laikotarpiu (išskyrus nelemtąjį Livonijos karą su Maskva). Santarvę pavyko išlaikyti net ir su Suleimano Puikiojo Turkija. Tai tik padėjo kultūriniam ir ekonominiam Lenkijos ir Lietuvos pakilimui. Ne tik iš Vakarų Europos plaukęs auksas tempė į šį Europos pakraštį valdovui (kartu ir didikams) dirbti menininkus, tačiau. Didžiosios Kunigaikštystės atveju, jau dygo ir savi žmonės. Ne tik humanistiškai išsilavinę dvasininkai, bet ir pasauliečiai. Svarbios vidaus reformos kūrė ir įgalino savivaldą ir savotišką laisvą (kad ir kilmingųjų) visuomenę. Kartu su unija tai ir yra paskutinio Jogailaičio palikimas [p. 38].